Jauna pora jau senokai gyvena kartu ir nori įteisinti santykius. Prieš tai padarydami, nutarė kreiptis į psichologą ir atlikti „generalinį valymą” savo santykiuose. Suprasti, dėl ko būna nepatenkinti vienas kitu, kad galėtų sukurti šeimą be „broko”.

Bendraudama su jais suprantu, kad kiekvieno jų žodžiuose esama tiesos. Tik kalba jie apie savo troškimus iškreipta forma, o tiksliau, nori, kad tuos norus atspėtų kitas. Ką tai reiškia? Pateiksiu pavyzdį – kaip galima pakliūti į šiuos spąstus.

Merginai norisi, kad vyrukas ją apkabintų, skirtų jai dėmesio. Jis tuo momentu užimtas, dirba prie kompiuterio. Vietoje to, kad prieitų prie jo ir pasakytų, ko nori, mergina nusprendė, kad jis pats turi susiprotėti. Neaišku kokiu antgamtiniu būdu jis turi būtinai pajausti jos norą ir jį išpildyti.

Tuo metu vyrukas nieko nesuprato ir, savaime aišku, nieko neplanavo pajausti. Jis dirbo. O mergina jau spėjo įsižeisti ir paskelbti nekalbadienį.

Kai vyrukas užbaigė darbą ir pabandė apkabinti draugę, susidūrė su labai dideliu nepasitenkinimu. Nesuprasdamas, kas atsitiko, jis, savo ruožtu, susifantazavo, kad mergina pavargo ir nori pailsėti. Stengėsi nesukti jai galvos savo klausimais ir pasiūlymais, o tai dar labiau sustiprino vidinį merginos susierzinimą. Ji jau spėjo susifantazuoti, kad jis tapo jai abejingas, mažiau dėmesingas ir apskritai nebemyli.

Tokiais momentais netgi smulkmena tampa globaline problema. Rezultatas – vaikino elgesio interpretacija sukėlė merginai nuoskaudą ir pyktį savo pačios sufantazuotoms mintims.

Kai viską išsiaiškinome ir aptarėme, porai kilo klausimų: „Kodėl mes neišsiaiškinome to anksčiau?”, „Kodėl kamavome save tylėjimu ir nuoskaudomis?”, „Kodėl kiekvienas iš mūsų sufantazuodavome kito elgesį ir mintis, interpretuodavome jas savaip, dėl ko paskui patys kentėjome ir pergyvenome? Juk galima buvo atsisėsti ir viską aptarti”.

O svarbiausia – apskritai neprisidaryti problemų, o iš karto prieiti ir pasakyti apie savo norus ar poreikius.

Gaila, bet tokios fantazijos ir interpretacijos – daugumos porų bėda. Kodėl taip vyksta? Priežasčių gali būti įvairių. Štai keletas jų:

• Mes gyvename drauge, reiškia, jis/ji jau žino, ko man reikia;
• Baimė būti atstumtam, nesuprastam;
• Baimė išgirsti karčią tiesą;
• Kitos asmeninės baimės ir kompleksai;
• Nesugebėjimas adekvačiai bendrauti;
• Polinkis pagražinti fantazijomis nepageidautiną realybę.

Kad santykiai būtų malonūs ir ilgalaikiai, kad juose būtų meilės ir pasitikėjimo, būtina siekti, kad bendravimas tarp vyro ir moters taptų neatskiriama jų gyvenimo dalimi. Kad bendraudami jie galėtų išsakyti vienas kitam savo mintis, norus, planus. Kartu pasidžiaugtų vienas kitu.

Kaip sakė Fridrichas Nyčė: „Nereikia pernelyg daug išsigalvoti. Šitaip mes prikuriame problemų, kurių iš pradžių nebuvo”.

.