Priekaištai paverčia bet kokius santykius vergove

Ar pastebite, kiek daug žmonių kalba priekaištų kalba? Manau, tai jau beveik tapo bendravimo norma. Daug kas netgi nepastebi, kaip priekaištauja kitiems. Ir, savaime aišku, tai sukelia atsakomąją agresiją. Kyla konfliktai tarsi iš niekur, lygioje vietoje. Kai priekaištai tapo norma ir įpročiu, juos pasidarė labai sunku identifikuoti kaip netiesioginę agresiją.

Tačiau būtent priekaištai yra psichoemocinio smurto prieš kitą žmogų forma. Ir nemažai šeimų įklimpo į šitą ne visada regimą ir juntamą emocinį smurtą, auklėja šios prievartos dvasia vaikus, bendrauja šiuo būdu darbe, su draugais ir pažįstamais. Tokia bendravimo forma perduodama kaip vienintelė įmanoma iš kartos į kartą.

Tai kas gi yra priekaištas? Tai garsiai išsakytas kaltinimas ar nepritarimas, kuris sukelia tai išklausiusiam žmogui kaltės jausmą ir sukelia norą nuo šio jausmo gintis. Natūralu, kad žmogus ima gintis, priekaištaudamas priekaištautojui, jeigu galima taip pasakyti. Gaunasi savotiškas tenisas, kur kamuoliuko vaidmenį atlieka kaltės jausmas. Santykiai virsta toksiškais ir nepakeliamais. Jie atima iš abiejų partnerių pasirinkimo laisvę. Kadangi visada išlieka baimė būti apkaltintam ir visi veiksmai bei žodžiai tokiuose santykiuose turi tikslą išvengti šių kaltinimų.

Kaip atpažinti priekaištą?

Jis visada atrodo kaip „Tu – (toliau seka signalas)”: „Tu – vėl kažką padarei ne taip”, „Tu – pasielgei blogai”, „Tu – neteisingai tai darai”. Tai visada būna išvada, daroma laikantis pozicijos „aš vertinu tavo veiksmus kaip blogus”. Tačiau „aš nekalbu apie save ir savo požiūrį į tavo veiksmus, aš kalbu apie tave, ir aš tave smerkiu”.

Ilgą laiką bendraujant priekaištų kalba, santykiai baigsis liūdnai. Ir nesvarbu, išsiskiria partneriai, ar ne. Tiesiog santykiai tampa priešiškais ir nuodingais. Tokiuose santykiuose ir organizmas gali susirgti rimtomis ligomis, ir neištikimybė – pakankamai dažnas reiškinys, ir kitokių dramatiškų situacijų pakanka.

Kuo pakeisti priekaištą?

Už kiekvieno priekaišto slypi nepatenkintas priekaištaujančio žmogaus troškimas, poreikis. Jis nori kažko paprašyti, tačiau prašymui pasirenka priekaišto formą, prie kurios priprato galbūt dar vaikystėje, analogiškai bendraudamas su tėvais. Tėvai labai dažnai nežino, kaip paversti vaiką sau patogiu ir paklusniu, dėl to manipuliuoja būtent kaltės jausmu. Juk kaltę jaučiantį žmogų valdyti žymiai lengviau. Ir štai užauga toks vaikas ir paaiškėja, kad nežino kitokios kalbos, kaip tik priekaištus, o ir pats jis reaguoja tik į kitų žmonių priekaištus.

Kadangi už kiekvieno priekaišto slypi koks nors poreikis, jį galima pakeisti prašymu.

Prašymas – tai visada „Aš – (toliau seka signalas)”. Jeigu man kažkas nepatinka tavo elgesyje, visada galiu pasirinkti, kaip tau tai pasakyti: arba „tu blogas”, arba „man tai nepatinka, aš prašau daugiau taip nesielgti, aš prašau daugiau su manimi taip nekalbėti”. Atkreipkite dėmesį, kad tokiame signale nėra priekaišto, vadinasi, jis neįjungia partneriui gynybinės agresijos, nesukelia jam kaltės jausmo. Yra didelis skirtumas tarp pasakymų „Tu mane išgąsdinai” ir „Aš išsigandau, daugiau taip nedaryk, mane tai baugina”. Vienas ir tas pats, tačiau pasakyta skirtingai. Pirmas pasakymas – tai priekaištas, antras – prašymas. Jeigu pamėginsite štai taip kiekvieną priekaištą pakeisti prašymu, jūsų santykiai nebesuirs ir nebeardys jūsų sveikatos.

Beje, „tu man priekaištauji” – tai irgi priekaištas, o „aš girdžiu tai kaip priekaištą, išversk man tai į prašymą” – tai jau ne priekaištas, o prašymas.

Apie prašymus norėtųsi pasakyti dar kai ką.

Kartą aš štai taip treniravausi su partneriu vienas kitam nepriekaištauti. Ir pastebėjau, kaip iškreiptai gali būti suprastas prašymas. Prašymas – tai kada žmogus gali sutikti jį pildyti, o gali ir nesutikti. Reikia turėti tai galvoje, kai prašote.

Priekaištas nenumato galimybės partneriui atsakyti neigiamai, kadangi atsisakymas neišvengiamai sukels kaltės jausmą. Priekaištas nesuteikia teisės atsisakyti ir nėra jokio laisvo pasirinkimo. Dėl to svarbu prašymo nepaversti prievarta. Jeigu jums jau pasakė „ne” – palikite žmogų ramybėje. Teisę pasakyti „ne” turi kiekvienas žmogus, ir jūs tame tarpe. Jeigu ir toliau atkakliai prašote išpildyti savo troškimą, reiškia jau perėjote prie smurto. Iš esmės mes priekaištaujame tik dėl to, kad atimtume iš kito žmogaus teisę mums prieštarauti.

Priekaištai paverčia bet kokius santykius vergove.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *