Amerikiečio mokslininko Benjamino Libeto atlikto tyrimo apie žmogaus sąmonę duomenimis, mūsų laisva valia greičiausiai tėra iliuzija. Jo eksperimentai parodė – sprendimus priimame anksčiau, nei mūsų sąmonė spėja juos apdoroti.
Tinklalapio „Reddit“ skaitytojai atrado ir daugiau stulbinamų psichologinių triukų, kurie padeda sutaupyti laiko.
„Bright Side“ dalinasi įdomiausiomis gudrybėmis su skaitytojais:
1. Jei įdėmiai su kuo nors kalbate, o pokalbio metu paduodate pašnekovui kokį nors daiktą, gana dažnai žmonės paima tą daiktą. Nesvarbu, ar tai knyga, ar rašiklis ar apelsinas. Neįsivaizduoju, ar šis fenomenas kaip nors vadinamas psichologų, jį pasitelkus galima iškrėsti smagių pokštų.
2. Aš elgiuosi priešingai. Mano vaikinas nenori dalintis su manimi sausainiu. Jei jis įsitraukia į karštą diskusiją su kuo nors, galiu paimti jam iš rankos sausainį, stovėdama priešais, suvalgyti, o jis, baigęs pokalbį, nesupras, kur dingo sausainis. Ši gudrybė suveikia su visais žmonėmis, jei tik jie stipriai įsitraukę į pokalbį.
3. Jei kažką ištiko panikos priepuolis, pradėkite giliai, garsiai kvėpuoti. Net jei šnopuojate, panikos apimtas žmogus veikiausiai nepastebės, tačiau ims kvėpuoti tuo pačiu tempu, kaip ir jūs. Seselės taiko šią gudrybę pacientams, kurie niekaip negali nusiraminti.
4. Jei norite ką nors įsiminti, galvokite apie tai, kai veikiate, padarote kažką neįprasto. Tai bus skubioji pagalba atminčiai ir ateityje veiks tarsi impulsas. Pavyzdžiui, jei man prieš miegą reikia išnešti šiukšles, šalia lovos padedu pagalvę.
5. Kalbėdami su žmogumi, žiūrėkite jam į kaktą – tarp akių, vos aukščiau pačių akių. Tai veikia pašnekovą, jam darosi sunku jums sumeluoti ar padaryti jums įtaką.
6. Žmonės yra neracionalūs, net priimdami elementarius sprendimus. Pavyzdžiui: tarkime, norite nusipirkti džinsus, einate į parduotuvę ir randate patinkančius. Ši džinsų pora kainuoja 60 dolerių. Prieš pirkdami, panaršote išmaniajame po internetą ir pamatote, kad parduotuvėje už 15 min. kelio yra tokie patys džinsai už 20 dolerių. Ar važiuosite pirkti pigesnių džinsų? Dauguma žmonių atsako, kad važiuotų. Dabar įsivaizduokite, kad susitaupėte pinigų ir einate į parduotuvę pirkti šaldytuvo. Patikęs jums šaldytuvas kainuoja 2 440 dolerių. Vėl pamatote, kad parduotuvėje už 15 min. kelio toks pas šaldytuvas kainuoja 2 400 dolerių. Ar važiuotumėte pirkti šaldytuvo už mažesnę kainą? Dauguma tyrimo dalyvių atsakė, kad nevažiuotų, nors sutaupytų tokią pat sumą, kaip ir pirkdami pigesnius džinsus. Tai – neracionalus elgesys. Racionaliai galvojant, neturėtų būti skirtumo – ar tai džinsai, ar šaldytuvas. 40 sutaupytų dolerių turėtų būti svarbiausias argumentas racionaliam žmogui.
7. Kaltę galima nuplauti tiesiogine šio žodžio prasme. Nusiplovus rankas ar nusiprausus, žmonėms sumažėja kaltės jausmas. Tyrimas parodė dar vieną įdomų dalyką – netgi matant, kaip kas nors plaunasi rankas, sumažėja kaltės jausmas.
8. Pasak Murphy‘o dėsnio, patikimiausias būdas rasti atsakymą internete – ne klausti, o išpublikuoti klaidingą atsakymą ir sulaukti žmonių pataisymų.
9. Psichologijos pamokoje atlikome eksperimentą: pusė klasės laikė pieštuką tarp dantų, kita pusė stengėsi išlaikyti jį, suspaudę tarp lūpų. Paskui aiškinomės, kuris variantas atrodė juokingesnis. Paaiškėjo, kad pasitelkus veido raumenis, kurie asocijuojasi su šypsena (pieštukas tarp dantų), komiškas triukas atrodo juokingiau, nei tas, kuriam pasitelkiami su raukymusi siejami veido raumenys (pieštukas tarp lūpų). Priklausomai nuo to, ar šypsotės, ar raukotės, keičiasi gyvenimo suvokimas ir pajautimas.
10. Jei prie jūsų stalo / į jūsų kabinetą atėjo kolega ir niekaip nepalieka jūsų ramybėje, ką nors atspausdinkite, paprašykite jį eiti kartu iki spausdintuvo, tada pasiimkite atspausdintą lapą ir nejučiomis parveskite kolegą iki jos stalo / jo kabineto. Dažniausiai žmonės nė nesupranta, kas įvyko, jiems atrodo, kad patys nusprendė grįžti į savo darbo vietą.
11. Pokalbio metu, kai žmogus baigia pasakoti savo nutikimą, užduokite bent vieną su tuo susijusį klausimą, tik paskui pats pradėkite pasakoti. Tai rodo, kad dėmesingai klausotės ir domitės, žmogus pasijunta vertinamas. Nepakenčiu, kai žmonės tik ir laukia, kada patys galės pakalbėti.
12. Dirbu vaikų darželyje su 3–4 m. vaikų grupe. Kartais jie užsigauna pirštą ar pan., ir nesvarbu – ar bėga kraujas, ar ne, jie graudžiai ir garsiai verkia. Aš klausiu: „Gal nori, kad užrištų tvarstį?“ Ir nuvedu pas seselę. Net jei nėra žaizdelės, užrišame tvarstį, tada klausiu, ar dabar geriau. Vaikai šypsosi ir atsako, kad nebeskauda. Ši gudrybė suveikė daugybę kartų.
Jeigu žmogus knarkia, o jūs negalite užmigti, bet ir nenorite žadinti knarkiančiojo, pabelskite į medinį stalą ar spintą. Sakyčiau, miegančiojo smegenims atrodo, kad kažkas beldžiasi į duris, taigi žmogus bent 5 min. nustoja knarkti. Kai nakvoju senelės namuose, taip darau mažiausiai keturis kartus per naktį.
13. Kartą skaičiau, kad pirmą pasimatymą galima paskirti atrakcionų parke ir pasiūlyti pasivažinėti amerikietiškais kalneliais. Jei žmogui patinkate, jaudulį, patiriamą važiuojant amerikietiškais kalneliais, jis gali supainioti su šiurpuliukais pilve, tada dar labiau patiksite. Tik būkite atsargūs – jei žmogui nepatinkate, pojūčius pilve jis gali palaikyti pasibjaurėjimu, o tada prarandate šansus patikti.
14. Jei padėkojate žmogui už tokį elgesį, kokio jūs norėtumėte, nors žmogus taip ir nesielgia, didėja tikimybė, kad žmogus ims taip elgtis. Pavyzdžiui, darželyje buvo atliktas eksperimentas. Vaikus padalino į tris grupes. Pirmos grupės vaikų paprašė susitvarkyti žaislus, pasakė, kad klasė darosi netvarkinga ir reikia ją sutvarkyti. Antros (kontrolinės) grupės vaikams nieko nesakė, o vaikams iš trečios grupės padėkojo už tai, kad jie susitvarko žaislus. Po to savaitę vaikai iš trečios grupės tvarkėsi žymiai stropiau nei pirmų dviejų grupių vaikai.
15. Jei kažkas skubina jus priimti sprendimą, greičiausiai siūlo prastą sandorį.
16. Esu vidutinio amžiaus vyras, dirbu ne su klientais, taigi rengiuosi neoficialiai. Kostiumą apsivelku gal kartą ar du per metus. Prieš kelerius metus grįždamas iš laidotuvių, užsukau į parduotuvę. Pardavėjos pasiteiravau dėl kažkokios prekės, ir pastebėjau, kad ji pagarbiai su manim elgiasi, kreipiasi į mane „pone“ ir pan., tarsi būčiau įtakingas asmuo. Tada prisiminiau, kad vilkiu kostiumą ir ryšiu kaklaryšį. Nuo to laiko ne kartą išbandžiau savo teoriją – vilkėdamas kostiumą ėjau į barą, į restoraną, į parduotuvę ir kt. Beveik visada pajusdavau, kad į mane žiūri pagarbiau, nei tada, kai mūviu džinsus ir vilkiu marškinėlius.
17. Chameleono efektas – nesąmoningas pašnekovo stovėsenos, manierų, veido išraiškų r pan. mėgdžiojimas. „Ar kada atkreipėte dėmesį – jei pokalbio metu pasikasote nosį ar sukryžiuojate rankas, pašnekovas irgi taip padarys?“ Tai – chameleono efektas.
18. Jei vakarėlyje laikote gėrimo butelį rankoje, nelaikykite jo krūtinės aukštyje, laikykite žemai, palei klubą. Kūno kalbos ekspertų teigimu, taip atrodysite atviresni, labiau savimi pasitikintys, taigi vakarėlio svečiai norės su jumis bendrauti.
19. Pavlovo teorija. Fiziologiniai pojūčiai mums primena daugelį dalykų. Pvz., vanilės kvapas primena pažinotą žmogų, daina padeda prisiminti dalykus, kurių mokėtės, kai jos klausėtės. Sakoma, jei ruošdamiesi egzaminui kramtysite kramtomąją gumą, o per egzaminą kramtysite to paties skonio kramtomąją gumą, geriau atsiminsite informaciją, nes smegenys susiejo kvapą ir skonį su medžiaga, kurią mokėtės.
20. Nocebo efektas (atvirkštinis placebo efektas). Jei manote, kad kažkas jums kenkia, imsite jausti negatyvius simptomus. Pvz., Pietų Afrikoje grupė žmonių teigė turintys hiperjautrumą elektromagnetiniams laukams, ir ėmė protestuoti prieš pastatytą mobiliojo ryšio bokštą. Jiems skaudėjo galvą, juos pykino ir vargino daugybė kitokių nemalonių pojūčių. Teisme tie žmonės tvirtino, kad pasijustų geriau, jei nebūtų mobiliojo ryšio bokšto. Tada bokšto savininkas informavo, kad bokštas jau pusantro mėnesio neveikia.
21. Turiu mėgstančio pasilinksminimus žmogaus reputaciją. Iš tiesų toks nesu, apskritai bendravimas su žmonėmis mane trikdo. Eidamas į vakarėlius, pasitelkiu vieną gudrybę – nusižiūriu kokį nors žmogų ir imu uždavinėti jam klausimus apie jį patį. Pvz., pagiriu marškinius ir paklausiu, kur juos pirko. Įprastai to pakanka pradėti pokalbiui. Žmonės mėgsta kalbėti apie save.
