Psichologinis smurtas

Iš visų šeimoje pasitaikančių prievartos formų, psichologinis spaudimas turi ypatingų bruožų. Pačia švelniausia forma jis panašus į povandeninį akmenį – jį sunku pastebėti audringoje šeimyninio gyvenimo tėkmėje, tačiau tuo labiau skauda, kai į jį atsitrenki.

Kur toji riba, už kurios abipusiai priekaištai pavirsta nesveikais santykiais tarp tirono ir aukos?

Viso labo barnis?

Šeimos kontekste psichologai išskiria dvi pagrindines smurtinio elgesio grupes: fizinį ir psichologinį smurtą.

Pastarasis gali pasirodyti palyginus nekaltas, tačiau tai apgaulingas įspūdis. Daugelis mūsų aiškiai supranta, kas tai per reiškinys ir kuo jis skiriasi nuo barnių, kurių pakanka kiekvienoje šeimoje. Psichologinio smurto šeimose tematika mažai nušviečiama žiniasklaidoje, kadangi sensacijų iš to neišspausi. Skundų dėl psichologinio smurto negauna ir policija: žaizdų ir mėlynių nėra, o sužeista širdis nesiskaito. Bet būtent nuo to prasideda niūrios šeimyninės istorijos, kurios galėjo būti parašytos visiškai kitaip.

Kaip gi atrodo psichologinis smurtas?

Svarbiausia veikiantys asmenys šiuose santykiuose yra pora „auka-tironas”.

Tirono veiksmai yra tokie:

  • Aukai slopinama savigarba, savivertė;
  • Slopinama galimybė savarankiškai priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę;
  • Pažeminimai, įžeidimai, pernelyg dideli reikalavimai, kurių neįmanoma įvykdyti, dėl ko auka paskui smarkiai kritikuojama;
  • Draudimas veikti ir pergyventi, draudžiama turėti savo nuomonę;
  • Izoliacija, draudimas bendrauti su giminaičiais, draugais, kolegomis;
  • Įniršio pliūpsniai, kuriuos tironas išlieja ant aukos;
  • Šantažas ir bauginimas;
  • Kaltinimai aukai dėl savų nesėkmių;
  • Pagrindinių žmogaus poreikių, įskaitant psichologinius, nepaisymas (saugumo, laisvos saviraiškos, prisirišimo ir t.t. poreikiai)

Pretekstų tokiam elgesiui pakankamai daug: pernelyg „naminė” išvaizda (apsileidai!), arba pernelyg šventiška (kokia proga čia taip išsipustei?), garsiai verkiantis ar žaidžiantis vaikas (kas tu per mama!), dirbanti ar nedirbanti žmona („žmona turi sėdėti namuose” arba „sėdi man ant sprando”).

Skirtingai nuo paprasto barnio ar laikinos nesantaikos, tokio pobūdžio priekabės gali tęstis be pabaigos. Jeigu konflikte, kuris kyla dėl objektyvios priežasties, abi pusės visgi siekia jį išspręsti ir užbaigti, tai tironas nenori baigti nei konflikto, nei santykių, juk visa tai jam yra savotiška priklausomybė – be aukos jis negalės kompensuoti savo senų traumų.

Auka gi dėl savo psichologinių ypatumų neretai linkusi nekeisti situacijos ir adaptuotis prie jos. Kuo labiau kenčia auka, tuo stipresnis tirono spaudimas, kadangi jam svarbus emocinis atsakas.

Tirono veiksmai pakankamai greitai palieka žymes žmogaus psichikoje. Auka palaipsniui praranda pasitikėjimą savimi ir pasauliu, save ji pradeda suvokti gana miglotai, nuolaidumas, pataikavimas, siekis pasitaisyti santykiuose su tironu kaitaliojasi su agresija.

Priklausomai nuo streso stiprumo ir trukmės, aukai gali prasidėti psichosomatiniai susirgimai, polinkis į savižudybę, įvairios priklausomybės (alkoholis, narkotikai, bulimija, anoreksija).

Auka neatsispiria į savo pojūčius, nepasitiki jais ir dėl to nebegali suvokti, ką jaučia agresijos situacijoje. Iš čia daugybė nukentėjusių, kurie nieko nedaro, kad realiai pakeistų situaciją, nors ir sutinka, kad kažką daryti reikėtų.

Niekas neatsitinka staiga ir savaime. Žmogus akimirksniu nevirsta namų tironu. Tai tik jau turimų polinkių vystymasis, gilėjimas, stiprėjimas. Dėl to aukos istorijoje visada esama momento, kai ji pražiopsojo kažkokį svarbų pavojaus skambutį, ar nenorėjo jo pastebėti.

Kadangi psichologinio smurto aukomis dažniausiai tampa žmonės, kurie jau patyrė kažką panašaus tėvų šeimoje, jiems būdinga nepasitikėti savo pojūčiais, intuicija, vadinasi – nepastebėti potencialaus tirono signalų.

Kad ir kaip prasidėtų aukos ir tirono santykių istorija, yra bendri tokio elgesio ir į tokį elgesį linkusio asmens požymiai. Jie ne tik didina šansus tapti auka, bet ir apsunkina slegiančių santykių nutraukimą.

Smurtinių santykių prielaidos:

  • Aukos vaidmuo tėvų šeimoje arba ankstesniuose santykiuose;
  • Susitikimas su tironu įvyko sunkiu aukai momentu (konfliktai šeimoje, išsiskyrimas su ankstesniu partneriu, kitokios nelaimės) ir tironas dabar asocijuojasi su išsigelbėjimu. Formuojasi priklausomybė, kai auka pasąmoningai laiko tironą būtinu savo gerovės atributu;
  • Auka turi gelbėtojo sindromą: „aš jį išgelbėsiu nuo…” (alkoholio, narkotikų, klaidingų įsitikinimų, nuo jo paties ir t.t.);
  • Kankinio sindromas, kai auka gauna naudos iš santykių su tironu, savo kančiomis atkreipdama į save aplinkinių dėmesį ir užuojautą…

Psichologinio spaudimo situacijoje nėra silpnos ir stiprios pusės, galima sakyti, kad turime reikalą su dviem silpnomis pusėmis. Tik silpnumą kiekvienas iš partnerių rodo skirtingai.

Aktyviai pusei, tironui silpnumas pasireiškia tuo, kad jis transliuoja savo patirtį, gautą tėvų namuose. Taip su juo elgėsi jam svarbūs žmonės ir dabar jis taip elgiasi su savo artimaisiais. Atsigroja aukos atžvilgiu situacijose, kur galima parodyti valdžią ir jėgą – šitaip tironas kompensuoja savo liguistus pažeminimo ir bejėgiškumo pergyvenimus. Kitaip pergyventi šios patirties jis negali.

Aukos silpnumas slypi tame, kad ji užkimba už tirono manipuliacijų, bando jį pateisinti ir smurto priežasčių ieško savyje. Kad ir kaip auka save apgaudinėtų, kad „šeimoje dabar sudėtingas laikotarpis” ar „viskas susitvarkys”, ji vis tiek jaučia, kad vyksta nepriimtini dalykai. Tačiau nutraukti tai be galo sunku. Ji moka gyventi būtent taip, prisitaiko būtent prie šio skausmo, kurį kelia tironas, ir net neįsivaizduoja, kaip gyventi kitaip.

Pakankamai dažnai pasitaiko situacijų, kai aukos, susidūrusios su tironija tėvų šeimoje ar per pirmą santuoką, negali jaustis laimingos netgi su mylinčiu normaliu vyru. Jos neturi tokios būsenos – saugumo ir laimės jausmo – patirties.

Auka kabinasi už kažkokios „vilties”, už kurios iš tikrųjų slypi realių permainų baimė. Kentėti nesibaigiančius pažeminimus ar juos nutraukti – čia jau grynai aukos pasirinkimas, jos atsakomybė. Būna atvejų, kai aukai nėra kur išeiti, nėra už ką gyventi, ir tada tenka rinktis tarp fizinio saugumo (stogas virš galvos ir maistas) ir psichologinio komforto. Šioje situacijoje auka nesugeba savarankiškai pakeisti situacijos. Greičiausiai jai prireiks ilgalaikės psichologo ir artimų žmonių pagalbos, kadangi kol ji nepasikeis pati – nepasikeis ir situacija šeimoje.

Išeitis yra

Yra daug rekomendacijų, kaip elgtis, susidūrus su fiziniu smurtu, ir kur kas mažiau – ką daryti tiems, kurie susidūrė su psichologine prievarta. Taip yra dėl to, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikalinga tiesioginė psichologo konsultacija, juk kažkas išties metų metus kenčia pažeminimus ir draudimus, o kažkas vadina smurtu visiškai pagrįstas pretenzijas.

Ir visgi yra kelios rekomendacijos, galinčios palengvinti aukai gyvenimą.

Gerbkite savo jausmus ir pojūčius. Įsiklausykite į save – šiandien jaučiamas psichologinis diskomfortas gali baigtis nervų priepuoliais ar psichosomatiniais susirgimais.

Stenkitės sveikai, blaiviai ir sąmoningai žvelgti į situaciją. Jeigu tironas jus kaltina, ar tikrai tai jūsų kaltė? Kokia paties tirono atsakomybė už situaciją? Ar toks jau svarbus šeimos gyvenimui tasai dalykas, kuriuo jus kaltina?

Nemanykite, kad tirono elgesys savaime baigsis. Jo pykčio priepuolių metu pamėginkite išsaugoti ramybę ir nemaitinkite jo savo emocijomis. Kai nusiramins, pasistenkite pasikalbėti: paaiškinkite, kad kaltinimus laikote nepagrįstais, kad jo elgesys jums nepriimtinas.

Dažniau prisiminkite savo teigiamas savybes, laimingus momentus, kurie buvo ir tebėra jūsų gyvenime, priminkite savo pasiekimus. Tironas stengiasi nuvertinti auką. Dažniau prisiminkite, kad esate asmenybė, turinti savigarbą.

Kategoriškai priešinkitės tironijai, nukreiptai prieš jūsų vaikus. Jie irgi nusipelno pagarbos ir neturi jaustis niekam tikusiais, kad ir kaip tironui norėtųsi jiems tai įteigti.

Stenkitės pagal galimybę vengti ar sumažinti iki minimimo fizinę ir materialią priklausomybę nuo smurtautojo.

Ilgalaikio psichologinio smurto atveju žvelkite į tai rimtai ir kreipkitės pagalbos, jei neturite jėgų savarankiškai pakeisti situacijos.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *