Rūsčios tiesos, kurias moterys suvokia tik per kančias

Laiminga meilė gyvenime pasitaiko žymiai rečiau, negu nelaiminga. Mes einame į priekį per kančias, laikui bėgant – sustiprėjame, užsigrūdiname ir štai pagaliau jau esame pasirengusios naujiems santykiams. Meilės kančias apdainuoja poetai ir dainininkai, apie tai tapomi paveikslais, rašomos knygos, kuriami filmai. Svajonės apie laimę su mylimuoju sudūžta į šipulius dėl susiklosčiusių aplinkybių, jas gali sudaužyti patys mylimieji, kartais pasitaiko įsimylėti be atsako. Tačiau ištvėrusios krizę, mes vėl žengiame į priekį. O ką daryti, gyventi juk reikia?

Tai kokias gi rūsčias tiesas mums tenka suvokti, įgyjant nemalonios, skausmingos patirties?

Nėra prasmės visą laiką kentėti. Jei tylomis kentėsime visas tas kančias, kurias mums suteikia žmonės, jūsų dėl to neims stipriau mylėti. Nuolankumas ir siekis užsitarnauti meilę baigiasi tuo, kad susiformuoja nesveika priklausomybė nuo santykių, o iš šitų spąstų ištrūkti labai sudėtinga. Kai ateis „nušvitimas”, jūs jausite vien įniršį, gėdą ir nusivylimą.

Pernelyg greitas suartėjimas sumažina rimto romano šansus. Kaip ten bebūtų, tikrai neverta skubėti griūti dviese į lovą. Vyriškio siekis kuo greičiau suartėti visiškai suprantamas ir paaiškinamas, tiek psichologiškai, tiek fiziologiškai, o štai moteriai vargu ar toks elgesys pridės „bonusų” santykiuose. Dar nežinia, kaip po intymumo ims elgtis naujasis partneris, reikia visada būti pasiruošusiai jo netikėtam atvėsimui.

Neįmanoma priversti žmogaus jausti tą patį, ką jaučiate jūs. Mes galime smarkiai klysti, manydamos, kad partneris jaučia mums tokias pat aistras. Yra tokia klaidinga nuomonė, kad santykiuose vienas myli, o kitas tik leidžia save mylėti. Gaila, bet neretai būtent taip ir susiklosto.

Laimingiems santykiams vien meilės nepakanka. Meilė pati savaime nuostabi. Tačiau svarbu mokėti išklausyti, leistis į kompromisus ir t.t.

Pasitikėjimo svarba. Be absoliutaus pasitikėjimo pilnaverčiai santykiai neįmanomi. Priešingu atveju ir pačios apsinuodysime, ir partnerio gyvenimą užteršime įtarinėjimais, melu, neišsakytais žodžiais ir konfliktais.

Jo meilės nenusipirksi. Jei vyras nejaučia partnerei meilės, jos neįmanoma išprašyti nei nuolankumu, nei siekiu įsiteikti, įtikti. Tarnaitėmis su dideliu malonumu pasinaudojama, bet ne daugiau.

Jei jis buvo neištikimas savo partnerei ar žmonai su manimi, jis bus neištikimas ir man. Labai daug moterų turi iliuziją, kad „su manimi jis elgsis kitaip”, tačiau rūsti realybė byloja, kad kito žmogaus perdaryti neįmanoma. Jeigu jis linkęs vaikščioti „į kairę”, tai darys tai vėl ir vėl, netgi nežiūrint į tai, kad esate gražiausia ir protingiausia miesto moteris.

Meilė – tai pasirinkimas ir sprendimas. Mes pamirštame, kad meilė neįsiliepsnoja tuščioje vietoje, mes patys turime leisti jai užgimti mūsų gyvenime. Ir, deja, ji gali labai greitai sudegti. Partneris praranda susidomėjimą mumis ir pasirenka naują jausmų objektą. Kas žino, kaip ilgam?

Santykiams reikalingos pastangos. Santykiai – tai darbas, kai kiekvieną dieną dedame pastangas savo sąjungos labui. Tam reikia laiko ir dvasinių jėgų.

Pirmiausia būtina pamilti save. Meilė sau turi tapti tuo jūsų gyvenimo pagrindu, tais pamatais, ant kurių paskui galima mūryti sėkmingus santykius. Ir tai ne egoizmas, o sveikas savo ;poreikių, jausmų, išgyvenimų suvokimas ir pripažinimas. Save mylintis žmogus kuria santykius lygių teisių ir abipusės pagarbos pagrindu.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *