Santykiai kaip emocinio artumo menas

Klasikai šimtus kartų apdainavo meilę ir artimus santykius tarp vyro ir moters. Ypatingai pirmąją meilę, kai pamačius mylimą žmogų suplazda širdis, norisi slampinėti po jo ar jos langais, ieškoti jo ar jos žvilgsniu… Romantika!

O kas atsitinka, kai santykiai tampa glaudesni, artimesni, kai pradedame susitikinėti, leisti drauge laiką? Mes arba tuokiamės ir pradedame sukti šeimos lizdelį, arba… Iš kur atsiranda konfliktai? Kodėl vienos poros išsaugo šilumą santykiuose, o kitos to negali? Kodėl vienose porose būna neištikimybė, o kitose – ne?

Mūsuose tradiciškai svarbu merginai ištekėti už gero vyro, o vyrui – įgyti išsilavinimą, susirasti gerą darbą, kad galima būtų išlaikyti šeimą. Kitaip sakant, moteriai svarbu surasti gerą vyrą ir ištekėti, vyrui – išlaikyti šeimą. Ir niekas nepaaiškina, ką paskui daryti su vyru, kai ištekėjai, ir ką daryti su moterimi išskyrus tai, kad ją išlaikai.

Kažkodėl nepriimta kalbėti apie tai, kad santykius reikia nuolatos palaikyti, kad reikia su pagarba elgtis vienam su kitu (pamenate liūdnai pagarsėjusi „Jei muša, reiškia, myli”?) Ir kad vyras ar žmona neprivalo automatiškai, pagal pirmą pareikalavimą pildyti antrosios pusės prašymų, kad dėl kiekvieno bendro gyvenimo punkto reikia tartis. Ir kad iš pradžių galima susitarti, paskui – iš naujo „persitarti”, ir taip – ne vieną kartą.

Kiekvieną dieną gyvenimo aplinkybės keičiasi, mes susiduriame su vis naujomis situacijomis, mūsų šeimos susiduria su būtinybe išlaikyti tvirtumo egzaminus. Tai, kas puikiausiai veikė vakar, šiandien gali nesuveikti. Štai čia ir patikrinamas emocinio ryšio tarp sutuoktinių tvirtumas. Ar pasitikite vienas kitu? Ar pasirengę vienas kitam atleisti? Ar esate atviri vienas kitam? Ar norisi jums vienas kitą džiuginti?

Klausimai iš pirmo žvilgsnio labai paprasti, tačiau realybėje atsakyti į juos nepaprastai sunku. Mes pernelyg skirtingi ir ne taip jau lengva pasiekti realaus emocinio artumo. Dėl to labai svarbu ir vertinga, kai partneriams visgi pasiseka suartėti – ne fiziškai, o psichologiškai, dvasiškai.

Yra vienas labai paprastas ir tuo pat metu sudėtingas būdas išsaugoti emociniam artumui – stengtis suprasti savo antrą pusę, kai jis arba ji supyksta, nusimena arba džiaugiasi.

Kodėl sudėtinga? Todėl, kad kaip jau buvo sakyta, mes esame labai skirtingi. Pokalbio metu klausomės partnerio ir iš karto stengiamės „pasimatuoti” jo žodžius sau, prisiminti savo patirtį. Tačiau mūsų patirtis dažniausiai nesutampa ir netgi negali sutapti su partnerio patirtimi.

Moteriškame variante viskas vyksta maždaug taip: „Tu nusiminęs? Kai aš nusimenu, manęs reikia pagailėti… Dabar aš tavęs gailėsiu!” Kai moteris pradeda gailėti vyro, jam kyla nevalinga reakcija – jis dar stipriau įklimpsta į savo emocijas, jam pradeda atrodyti, jog jis silpnas, nepajėgus susidoroti su problema savarankiškai, dėl to jis įsižeidžia ir užpyksta.

Vyriškas variantas: „Tu nusiminusi? Kai aš nusimenu, man būtina spręsti iškilusią problemą. Tuojau aš tau padėsiu. Kas tave neramina? Kas-kas? Betgi tai visiški niekai! Smulkmenos!” Dėl ko moteris įsižeidžia, jai atrodo, kad vyras jos nesupranta.

Štai čia ir slypi santykių paradoksas: mes norime kaip geriau, darome partneriui tai, ko mums patiems norėtųsi sau ir gaunasi „šūvis pro šalį”.

Pamėginkite išklausyti vienas kitą iki galo. Mėginkite išsiaiškinti, ką iš tikrųjų turėjo galvoje artimieji. Jeigu norite padėti – paklauskite, kokia konkrečiai pagalba reikalinga. Pakaks tiesiog palaikyti, pagelbėti patarimu, o gal reikalinga pagalba veiksmais? Pasinaudoję tokiu metodu, galėsite pagerinti santykius su artimaisiais, padaryti juos džiugesniais.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *