Santykiai nykūs, jausmų nebeliko, ką daryti?

Neretai pasitaiko, kad santykiai, kurie iš pradžių labai daug jums davė, laikui bėgant tampa nejaukiais. Jūs jau nejaučiate tokio dėmesio sau, atsirado problemų su tarpusavio supratimu. Bendra veikla ir poilsis neteikia tokio pasitenkinimo, kaip anksčiau. Netgi seksas su lyg ir mylimu žmogumi jau ne toks dažnas ir aistringas. Santykiai pavirsta bendru dviejų, įpratusių taip gyventi žmonių egzistavimu.

Kad paaiškintų tokią situaciją savo gyvenime, kai kurie žmonės dažnai naudoja šablonus: „Meilė gyvena tris metus”, „Žmogus prie visko pripranta”, „Amžinos meilės nebūna” ir t.t. Bet argi tokie paaiškinimai ką nors duoda, išskyrus negatyvią nuotaiką? Jūsų savijauta pagerėja, kai bandote paaiškinti sau, kas dedasi jūsų gyvenime? Manau, atsakymas bus neigiamas.

Taip, žinoma, laikui bėgant, santykiai poroje keičiasi, tačiau mes esame pajėgūs pasirinkti į kokią būtent pusę jie keisis. Juk įsimylėjimas ir visa „chemija” reikalingi mums kaip degtukai, kuriais įžiebiame laužą. Tačiau laužas užges, jeigu nekūrensime jo malkomis. Tasai kūrenimas – tai ir yra santykių vystymas, plėtojimas, darbas su santykiais.

O realybėje prasideda sąstingis, už kurį atsakingi, beje, irgi mūsų įsitikinimai. Sukūrę šeimą, žmonės tartum nusiramina, manydami, kad dabar viskas savaime puikiai klostysis. O tai – pati didžiausia klaida.

Vyras kartais nieko nedaro santykių plėtojimui, įsitikinęs, kad pradžioje jis asistavo, investavo (ne vien materialiai), gavo šią moterį ir dabar ji privalo jį mylėti. Jeigu anksčiau dažnai dovanodavo gėles mylimajai, tai dabar tokių atvejų sumažėjo. Kodėl? Moteris tapo mažiau mylima? Laikoma, kad mažos dovanėlės jau nereikalingos, ji nustoja jomis džiaugtis, vadinasi, jaustis laiminga ir dovanoti vyrui savo meilę, rūpestingumą, dėmesį.

Moteris, kuri pradžioje labai norėjo patikti vyrui, pradeda įtikinėti save, kad jeigu jie dabar jau drauge, tai jis turi ją suprasti. Kalba eina apie tai, kad vyras privalo suprasti ne tik kokius nors troškimus, bet ir moters elgesį, o dar geriau – išmokti skaityti mintis. Juk dabar galima atsipalaiduoti, o mintis, kad gali nekilti noras džiuginti apsileidusios moters, retai ateina žmonai į galvą.

Akivaizdu, kad kiekviena diena negali tapti švente. Tačiau santykių pradžioje moteris gyrė ir dėkojo vyrui (nuoširdžiai, tokius dalykus galima iš akių suprasti). Ir jis stengėsi padaryti jos labui dar ką nors. O paskui viskas, ką daro vyras, pradedama laikyti savaime suprantamu dalyku. Pradingsta ir pagyrimai, ir dėkingumas. O paskui juos išgaruoja ir vyro noras ką nors daryti.

Įsivaizduokite, kad pavasarį pasodinote kokių nors daržovių, gaišote laiką, eikvojote pastangas, pinigus. Rudenį surinkote derlių. O paskui nusprendėte, kad neverta daugiau eikvoti laiko ir pastangų, atseit, kitais metais derlius ir taip kažkokiu būdu užaugs ir sunoks. Ir ką gausite rudenį? Juk akivaizdu, kad norint reguliariai gauti derlių, reikia reguliariai dirbti šia linkme.

Santykiuose vyksta tas pats. Neįmanoma vieną kartą pasėti ir kiekvienais metais gauti rezultatą. Gamtoje be priežiūros veisiasi tik piktžolės. Ar norite, kad jūsų santykiai primintų piktžolėmis apžėlusį daržą?

Pats dažniausias klausimas, užduodamas konsultacijų metu – tai klausimas apie tai, kas turi pradėti reanimuoti santykius. Dažnai ir jis, ir ji užima vaikišką poziciją: „Tegu jis/ji pradeda!” Pradėti gali bet kuris, paprastai tai daro tie, kurie yra emociškai brandesni ir nepainioja išdidumo su išpuikimu. Kai žmonės atnaujina tuos veiksmus, kuriuos atlikdavo santykių pradžioje, dažniausiai prasideda grandininė reakcija iš kito žmogaus pusės, jei tik, žinoma, santykių pradžioje apskritai būta jausmų.

Santykiai vėl pradeda džiuginti, o tuo pat metu keičiasi ir pačių žmonių gyvenimas, kai jie visgi sugebėjo pakeisti savo įsitikinimus vardan vienas kito.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *