Šeima atima laisvę?

Vienas iš argumentų, pateikiamų atsisakant santykių, dažnai skamba maždaug taip:

Jeigu vesiu (ištekėsiu), prarasiu laisvę. Pasibaigs laisvas ir linksmas gyvenimas. Teks atsisakyti savo pomėgių ir troškimų.

Iš kur toks įsitikinimas, kad šeima ir vaikai „uždraudžia” visą kitą veiklą gyvenime? Iš vaikystės!

Įsivaizduokite, kad jūsų bibliotekoje – vos kelios knygos, bet labai įdomios. Jūs su malonumu vis iš naujo ir iš naujo skaitote tas kelias knygas. Ir taip – visą gyvenimą.

O jeigu papildyti biblioteką naujomis knygomis ir imti jas skaityti? Jūs laikas liks su jumis, ir jūs gausite papildomų malonumo šaltinių. Kaip pasikeis gyvenimas – pablogės ar taps pilnesnis? Jūs kažką įgysite ar prarasite?

Šeima – kaip biblioteka, kurioje daug labai įdomių knygų.

O kas yra laisvė?

Laisvė – tai atsakomybė už savo veiksmus. Tik žmogus, kuris prisiima atsakomybę už savo poelgius, o tai reiškia – kuris pats, niekieno neįtakojamas iš išorės, priima sprendimus, gali laikyti save laisvu.

Vadinasi, sakydamas „Prarasiu laisvę, jei sukursiu šeimą”, žmogus turi galvoje, kad yra nepasirengęs prisiimti atsakomybės už savo sprendimus ir poelgius.

Šeima kaip sistema turi savus dėsnius, kurių tenka laikytis, kaip ir visų kitų gyvenimo dėsnių. Ir tai – kiekvieno suaugusio šeimos nario atsakomybė.

Išgirdus ir mylimojo ar mylimosios „Man brangi mano laisvė ir nepriklausomybė”, būtų ne pro šalį rimtai susimąstyti, ar verta kurti su šiuo žmogumi šeimą, ar bus tokioje šeimoje saugumo, jaukumo, šilumos jausmai.

Rinktis jums patiems.

Šiuo atveju priekaištą „Tu atėmei iš manęs laisvę!” galima traktuoti kaip manipuliaciją, už kurios slypi, pavyzdžiui, dar nepasibaigusi žmogaus kova su nuosava mama, kuri savo vaikui viską draudžia ar perdėtai jį globoja, riboja. Troškimą ištrūkti iš tokios globos narvo vaikas vadina išsireiškimu „Ištrūkti į laisvę”. Tapo suaugusiu žmogumi, ištrūko iš mamos kontrolės, tačiau baimė, kad kažkas vėl gali apriboti jo poelgius ir troškimus auga kartu su augančiu žmogumi.

Laisvė – tai žinojimas, jog suaugęs žmogus pats sprendžia, kuo ir kaip save apriboti, o kur riboti savęs nereikia. Ir yra atsakingas už savo padarytą sprendimą.

Jeigu jūsų ketinimai ir veiksmai panašūs į išrinktojo žmogaus ketinimus ir veiksmus, šeima ir vaikai leis jums gyventi dar labiau pilnavertį gyvenimą.

Neskubėkite rinktis žmogaus, čiupti pirmo pasitaikiusio. Iš pradžių išsiaiškinkite su savais įsitikinimai, kurie riboja jūsų pasirinkimo laisvę. Tokiais kaip „Šeima atima laisvę”.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *