Spalvų psichologija gali padėti mums pakeisti savo gyvenimą

Spalvų mokslas turi senas tradicijas, susiformavusias dar iš tų laikų, kai žmonės nesidomėjo psichologija. Senuosiuose antspaudų formų, simbolių ir elementų mokymuose svarbią vietą užimdavo spalvos. Juk visiems aišku, kad mažas pilkai žalsvas žiedelis veikia kitaip nei ryškiai raudona rožė.

Gamtoje krenta į akis kai kurių paukščių ryškiai raudoni ar violetiniai gurkliai, šviesūs beždžionių užpakaliai, nes jie atlieka biologinę funkciją: išgąsdinti arba suvilioti. Abiem atvejais gyvūnui naudinga išsiskirti. Egzistuoja ir kita strategija gyvūnijos pasaulyje – pasislėpti, susilieti su aplinka, tada svarbią reikšmę turi maskuojančios spalvos, kurios dažnai derinamos su atitinkamais raštais.

Iš ko mokomės skirti spalvas: iš biologijos ar kultūros?

Ir mes vis dar reaguojame į spalvas panašiai kaip gyvūnai – pagal gamtos pavyzdžius. Raudona mus veikia stimuliuojančiai, pakelia kraujo spaudimą. Ši spalva mums reiškia perspėjimą bei agresiją iš vienos pusės ir seksualinį viliojimą – iš kitos.

Mėlyna daugumą žmonių atšaldo ir ramina. Dėl žvalumo ir susikoncentravimo, kuriam skatina ši spalva, ji siejama su darbu. Be to, mėlyna kai kurias atvejais gali simbolizuoti tolį ir išsiskyrimą, liūdesį ir depresiją. Daug kas priklauso nuo jos atspalvių: vienaip veikia jūros, dangaus, karališkoji mėlyna, kitaip – pilkai melsva. Žalia spalva, simbolizuojanti gamtą, tarsi ramina mus ir sako, kad viskas yra gerai, kad yra tvarka.

Šiandien daug kas bando pasinaudoti žmonių intuityviu spalvų suvokimu, nors jis būna nulemtas biologiškai ir ne visiems vienodas. Pavyzdžiui, raudonai apsirengęs vyras atrodo dominuojantis, bet tik kitiems vyrams, o ne moterims. Nustatyta, kad sportininkai, vilkintys raudonus marškinėlius, pelno geresnius taškus.

Šiuo atveju remtis vien biologija būtų neteisinga, nes įvairiose kultūrose toms pačioms spalvoms gali būti suteikiama kita reikšmė. Jei mes juodą laikome gedulo spalva, tai kai kuriose Azijos šalyse šią funkciją atlieka balta, o senovės Egipte gedulo spalva buvo geltona.

Spalvų reikšmė gali kisti su laiku

„Raudonos spalvos siejimas su agresija antikos laikais nulėmė tai, kad raudonoji planeta Marsas buvo asocijuojama su karo dievu Marsu. Todėl raudona buvo laikoma vyriška spalva, o berniukams skiriama „mažoji raudona“ – rožinė. Situacija pasikeitė po I-ojo pasaulinio karo, apie 1920 metus, kai ją išstūmė mėlynoji darbo pasaulio spalva (jūrininkų uniformos, darbiniai kombinezonai)“, – rašo portalas psyheu.de.

Reikia manyti, kad archetipinį spalvų priskyrimą tam tikroms gyvenimo sritims vis dėl to nulėmė ir biologija, ir kultūra.

Aplinkos spalva

Ne tik darbužiams, automobiliams ir aksesuarams yra svarbi spalva. Ji turi reikšmės ir mūsų aplinkai. Žalumoje skendintis namas bus visai kas kita nei niūrus pilkas pastatas pramoniniame miesto rajone. Ir patalpos, kurioje esame, spalva tiesiogiai veikia mus. Tuo remiasi ajurvedinė terapija. Vis dėlto mums nederėtų nuvertinti aplinkos spalvų poveikio mūsų kasdienybėje.

Ligoninės ir poliklinikos seniai ėmė naudotis šiais efektais. Ir savo namuose turėtume rimčiau įvertinti spalvas. Svetainę, darbo kambarį, virtuvę ir miegamąjį reikėtų apipavidalinti individualiai. Dauguma žmonių tai daro intuityviai.

Namai miestų gatvėse galėtų būti ir spalvingesni, nes pilka betono ir asfalto spalva mums neasocijuojasi su gera gyvenimo kokybe. Statistika rodo, kad pilki automobiliai dažniau būna perparduodami už raudonus.

Vyrus ir moteris spalvos veikia skirtingai

Vyrai labiau mėgsta geltoną ir pilką spalvas, kurių negali pakęsti dauguma moterų. Moterys irgi važinėja pilkais automobiliais, bet tada, kai turi iš ko pasirinkti, jos mieliau renkasi raudonas ar kitų ryškių spalvų mašinas.

Kodėl abi lytys daugumoje kultūrų mėgsta mėlyną spalvą, kol kas nėra išaiškinta. Moterys labiau už vyrus būna linkusios į raudoną, rožinę ar violetinę spalvas. Sunku įsivaizduoti mergaitės kambarį be rausvos spalvos, bet tai gali būti tik madinga tendencija, kuri po kelių dešimtmečių pasikeis.

Vaikams apskritai patinka ryškios spalvos. Tik užaugę jie pradeda mėgti prislopintus atspalvius, pavyzdžiui, alyvinę žalią, pilkus tonus, medžiotojų žalią, tamsią vyšninę spalvą.

Keista, kad žalia spalva žmonėms sukelia skirtingas asociacijas. Gal nereikėtų dėl to stebėtis: juk vieni mėgsta gamtą, o kitiems reikia urbanizacijos? Per Vokietijoje atliktus tyrimus 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų labiausiai mėgstama spalva yra žalia ir tiek pat procentų prisipažino, kad negali jos pakęsti.

Kokios stiprumo būna spalvų įtaka?

Spalvų psichologija yra įdomi sritis. Ji įrodė, kad negalima nuvertinti spalvų reikšmės mūsų gyvenime. Drovaus, tylaus ir nuolankaus žmogaus, apsimovusio raudonomis kelnėmis, aplinkiniai iškart nepradės vertinti kaip valdingo. Vis dėlto mūsų psichinė dispozicija susideda iš daugybės mažų ir didesnių dalelių, todėl spalvos gali padaryti didesnę ar mažesnę įtaką.

Pasirenkant spalvas reikėtų vadovautis savo intuicija, nes per daug išmąstytos kombinacijos greitai ima atrodyti, netinkamos, dirbtinės, netikros. Drovus, uždaras žmogus vilkėdamas neįprastai ryškius drabužius gali jaustis sutrikęs ir dar labiau susikaustęs.

Buto ar garderobo spalvų pakeitimas gali reikšti, kad žmogus savo viduje žengė naują žingsnį ar trokšta pokyčių gyvenime. Efektai, kuriuos mums daro spalvos, jau yra moksliškai išmatuojami. Jie nėra išgalvoti ir turi tam tikrą ritualinį pobūdį, kurį galima suprasti.

Šiais spalvų poveikiais galime sąmoningai pasinaudoti, kai norime suteikti savo gyvenimui naują kryptį, nes išorinės aplinkos pokyčiai paveikia ir mūsų psichiką, kuri be paliovos sąveikauja su pasauliu aplink mus.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *