Tai, ką esame pratę vadinti meile, iš tikrųjų yra egoizmas ir infantilumas

Džiaugiuosi, kad priaugau iki to, kad pagaliau suvokčiau: meilės prasmė ne ta, kad priverstum šitą žmogų į tave įsimylėti.

Tačiau mes pripratome savo fantazijas painioti su realybe ir romantizuoti savo pačių ydas. Savo tokius mielus trūkumus pateikti iš gerosios pusės.

Kai norite, kad jus liestų, glamonėtų, jaudintų, apkabintų ir glaustų – tai aistra.

Kai norite, kad jumis visokeriopai rūpintųsi, spręstų jūsų problemas, dovanotų jums dovanas, aprūpintų jus – tai infantilumas.

Kai norite, kad jus beprotiškai mylėtų, gyventi be jūsų negalėtų, skirtų jums visą savo laiką ir visa kita nustumtų į antrą planą – tai egoizmas.

Kai norite skubiai pasigimdyti vaiką nuo konkretaus žmogaus – tai biologija.

Kai norite, kad jis/ji skubiai pasiūlytų jums tuoktis – tai priklausomybė nuo kitų žmonių nuomonės.

Kai mylite – jūs nieko nenorite. Jūs paprasčiausiai mylite.

Vaikštote po namus, valotės dantis, užsiimate reikalais, perkate duoną, geriate arbatą, skambinate mamai – ir tuo pat metu mylite tą žmogų. Tuo metu jis gali būti bet kur ir su bet kuo. Jis gali net nežinoti, kad jį mylite. Problemų pakanka ir vėliau, gyvenimas teka įprasta vaga, bet jis jums vis tiek patinka.

Taip, tai labai nepraktiška, iracionalu ir keista. Bet būtent tai ir yra meilė. Visa kita – paprasčiausios žmogiškos aistros.

Kurti galima santykius, o ne meilę. Kovoti galima už vaiko gyvybę, pirmą vietą konkurse ar už savo teises, bet ne už meilę. Laukti ir tikėtis galima atsakomybės už savo žodžius ar poelgius, sąžiningumo, supratimo, bet ne meilės.

Meilė neturi jokio praktiško rezultato. Reikia tiesiog išmokti vadinti viską savais vardais ir tada viskas stos į savo vietas.

Meilė – tai tiesiog maloni šiluma jūsų viduje. Ir tai geriausia, ką man kada nors teko patirti.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *