Konektikuto universiteto (JAV) mokslininkai mano, kad galingiausia neigiama vaiko patirtis, turinti rimtą įtaką jo asmenybės raidai, yra tėvo neatidumas.
Tarpasmeninių santykių tyrimo centro direktorius Ronaldas Roneris ir jo kolegos išanalizavo 36 tyrimus, kurie buvo atlikti nuo 1975 iki 2010 m. Juose dalyvavo 1400 suaugusiųjų ir 8600 vaikų iš 18 šalių. Visuose tyrimuose asmenybės charakteristikos buvo įvertintos, remiantis populiaria tėvų priėmimo-atmetimo teorija PART (Parental Acceptance-Rejection Theory). Tai – socializacijos teorija, paaiškinanti ir prognozuojanti tėvų dėmesio/neatidumo vaikui pasekmes, o šis faktorius daro didžiulę įtaką jo pažinimo ir emociniam vystymuisi.
Vertinimas buvo atliktas remiantis septyniais kriterijais: agresyvumu, nepriklausomybe, teigiama saviverte, savęs suvokimo adekvatumu, empatija, emociniu stabilumu ir teigiama pasaulėžiūra.
Duomenų analizė parodė, kad tėvai turi didžiausią įtaką vaikų vystymuisi, nepaisant to, kad dauguma jų neturi laiko auklėti, dėl savo užimtumo darbe dėmesio savo atžaloms jie skiria mažiau, nei motinos. šiame procese.
Roneris paaiškino, kad daugelyje kultūrų tėvai stovi hierarchinių šeimos laiptų viršuje, yra laikomi šeimos galva, turi didesnę įtaką, nei motinos ir taria paskutinį žodį, priimant sprendimus šeimoje.
Mokslininkas taip pat pažymėjo, jog dėl to, kad mamos daugiau laiko praleidžia su vaikais, dažniausiai būtent joms priskiriamos auklėjimo klaidos, tačiau reikia suprasti, kad vaikui įtakos turi abiejų tėvų elgesys šeimoje. Roneris išreiškė viltį, kad šio tyrimo rezultatai padės tėvams suvokti savo atsakomybę ir parodyti daugiau meilės bei rūpesčio nuo pat ankstyvo vaikų amžiaus.
