Kur slypi pagrindinė šiuolaikinių vyrų bėda? Kalbant visiškai paprastai, bėda slypi vis mažėjančioje galimybėje būti apskritai vyru. Tokia situacija susijusi su lėtai, pamažu, tačiau užtikrintai ir stabiliai siaurėjančia moteriškumo erdve. Jei kalbėsime apie vyrą ne vien biologine prasme, tai kur, kokioje vietoje jis gali būti vyru? Savo vyriškoje erdvėje – krepšinis, medžioklė, boksas. O dar – moteriškoje erdvėje. Tai – du šaltiniai. Pirmame jis pasikrauna vyriška energija, antrame – toji energija patvirtinama ir realizuojama.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur trinamos visos įmanomos ribos, kur vietoje „mamos” ir „tėčio” metrikose jau rašoma „gimdytojas 1″ ir gimdytojas 2”, kur vyrai ir moterys liko tiesiog žmonėmis – šiame pasaulyje įvestas draudimas reikšti vyriškumą. Valios, vyriškumo reiškimas pavadintas agresija. Kokia alternatyva? Ją apibūdinti galima paprasta formule: geras vyras – tai patogus vyras. Ir esmė netgi ne ta, kad „negertų ir nerūkytų” – nereikia visko taip supaprastinti. Patogumas čia reiškia minkštakūniškumą, o neretai ir absoliutų paklusnumą.

Kai moteris išdrįsta kažką sau leisti, ji vadina tai savo stiprybe. Stipri moteris – štai šių dienų idealas. Būti stipria svajoja visos moterys. Na, beveik visos. Tam visi pritaria, tai visi stimuliuoja, tą rekomenduoja. Vyrus, aišku, irgi ragina būti stipriais. Tačiau ne visur ir ne visada, o tik išoriniame pasaulyje – darbe, versle, sociume. Siek, įveik kliūtis, konkuruok, uždirbk pinigų! O namuose malonėk transformuotis į gerą berniuką, zuikutį ir katinėlį. Jeigu namuose įjungsi save vyrą – tai jau agresija. NEGALIMA!!!

Tačiau gamtoje tokių cirkų nebūna. Jeigu žmogus turi savyje kažkokią jėgą, tai toji jėga reiškiasi visur ir visada, visose gyvenimo sferose.

-Zuikuti, katinėli, ko suraukei antakius, kas tave neramina? – murkia žmona savo vyrui, o praėjus vos kelioms minutėms: – Kaip tu mane užknisai!!!

Visa tai vyksta psichologo kabinete. Mano akyse. Kaip manote, kuo jis ją užkniso?

-Jis vakar du kartus pakėlė ant manęs balsą! – garsiai išreiškia savo kosminio masto pasipiktinimą moteris.

-Tu gi man nė žodžio neleidai pasakyti, pastoviai pertraukinėji, nenori išklausyti. Kaip kitaip tau paaiškinti? – nesupranta vyriškis.

-Vyras pasakė – vyras padarė. Aš taip įpratusi! Esu įpratusi, kad vyras viską daro pats. Esu pratusi, kad vyras neleidžia savo moteriai jaudinti ir spręsti visų tų problemų.

-Sakykite. – įsiterpiu į jų pokalbį. – O kur jūs įpratote, kad vyras sprendžia visus klausimus? Kas buvo tasai vyras? Apie ką kalbate?

Vyras smalsiai žiūri į žmoną. Panašu, kad toks klausimas jam net nešovė į galvą. Ir tai tiesa – anaiptol ne visi vyrai žino, kad „Tikrą vyrą” moterys pačios sugalvojo, kad turėtų kuo gąsdinti savo sutuoktinius.

-Bet juk tai akivaizdu! Jeigu jau paėmei į žmonas, tai būk malonus…

-Bet juk aš nenorėjau tuoktis, aš siūliau neskubėti, pasitikrinti, ar tinku tau…

-Kaip tu mane užknisai!!!

Aklavietė. Įdomiausia, kad vyras net nepasakė „ar tinkame mes vienas kitam„…

Moters valdžia vyrui beribė. Jis jaučia ją nuo ankstyvos vaikystės. Kažkokiu būdu būtent moteris įtakoja, kad vyras atsisveikina su savo mėgstamais žaisliukais, draugais, pinigais, būtent moteris išmoko jį „teisingai” maitintis, pradėti ar mesti gerti ir rūkyti, būtent moterys įtakoja karjeros sėkmę ar žlugimą. Moteris vyrui gali tapti „degalais”, o gali virsti ir „stabdžiais”.

Vyrai nepalieka moterų, su kuriomis jiems gera. Ir labai ilgai (skirtingai nei šiuolaikinės moterys) nesiryžta palikti tų, su kuriomis jiems blogai. Vyrai kartais irgi užsiima seksu, kai jiems to nesinori. Kad neįžeistų, neįskaudintų. Vyrai pasirengę labai ilgai kentėti kaprizus, išsidirbinėjimus, visus tuos „moteriškus paslaptingumus”, prieštaringumus, spontaniškumus. Jie pastebi figūros trūkumus ir sugadintą manikiūrą, tačiau tai jiems nekliudo. Jie neišeina „pas jaunesnę”, jie tiesiog palieka tą, su kuria jiems blogai. Kartais tas ėjimas trunka ilgus metus, nes išeiti neleidžia visi tie „gaila”, „pareiga”, „kaltė”.

Vyrams iš tikrųjų reikia labai nedaug. Ir tai visai ne sriuba ir ne lova (nors irgi nepamaišys, savaime aišku), o dėmesys. Svarbiausia – jausmas, kad žmonai reikalingas ne vyras apskritai, o būtent jis. Ne pinigai, ne globa, ne pakabintos lentynos, o jis.

Išvada: vyras – irgi žmogus.

.