Tikri santykiai prasideda nuo ištisos serijos nusivylimų.

Vienu iš tokių didelių nusivylimų prieš kelerius metus man tapo vyro atsisakymas pabūti su manimi, kai slaugiau mamą. Net per mano gimtadienį. Jis atėjo su puokšte, paprašė manęs nusileisti ir išvažiavo.

Kadangi tada išgyvenimai jau ir taip buvo sunkūs, aš nelabai supratau, ką jaučiu dėl tokio elgesio. Galbūt tai buvo nuoskauda ar pyktis, savęs gailėjimasis, nuostaba, liūdesys. Nežinau. Greičiausiai viskas iš karto. Bet kokiu atveju tai buvo nepasitenkinimas, kuris dar labiau komplikavo bendrą nemalonią atmosferą.

O dabar visiškai aiškiai suprantu, kad pats tinkamiausias žodis apibūdinti tuometinį jausmą – nusivylimas.

Jis nepateisino mano lūkesčių, norų ir vilčių netgi tada, kai jam apie tai pasakiau tiesiai šviesiai. Į ką jis nuoširdžiai atsakė, kad negali ten būti su manimi.

Viena vertus, tai gali būti vertinama kaip bailumas. Kita vertus, jis prisiėmė visus rūpesčius dėl mūsų namų, supratingai reagavo į tai, kad gyvenu atskirai…

Jis mane nuvylė.

Ir todėl tapo suprantamesnis, žmogiškesnis ir tikresnis.

Dabar galiu teigti, kad tikri santykiai prasideda po virtinės nusivylimų. Tačiau tai nepadaro gyvenimo su partneriu beviltišku, o verčia rinktis jį vėl ir vėl, nežiūrint į nieką.

Ir būtent todėl, kad kai nustoja veikti įsimylėjimo kerai, mes vienas prieš kitą stojame tikri, realūs, savo natūralioje būsenoje, be žaidimų, be kaukių, be to, kas būtina ir teisinga.

Kaip dažnai, suklaidinti savo lūkesčių, negaudami to, ko norime, esame linkę atsisakyti santykių. Galbūt ne iš karto. Bet pamažu tolstant, darant sau atitinkamas išvadas, formuojant įsitikinimus, kad mes lyg ir kartu, bet kai kur ir kai kada atskirai. Ir tokių momentų daugėja, o išimčių vis mažiau.

Galbūt kai kam šis teiginys – tikri santykiai prasideda nuo daugybės nusivylimų – atrodys ginčytinas.

O man jis galutinai sudėliojo visus taškus ant „i“ sudėtingame santykių kūrimo procese.

Mes daug rašome ir diskutuojame apie įvairias santykių harmonijos paslaptis; apie elgesio ypatumus ir būdus, kurie gali būti veiksmingi, darant įtaką partneriui.

Tačiau gebėjimas priimti nusivylimą kaip būdą pažinti vienas kitą, yra šaunus dalykas ir nuostabi patirtis, kuri, mano nuomone, yra išties be galo vertinga.

.