Santykių pradžioje, nesvarbu – su draugu, giminaičiu ar mylimuoju – mes tikimės, kad jie atneš mums laimę. Juk šis žmogus mane supranta… O gal ne?
Kai bendrauja du žmonės, susiduria du visiškai skirtingi pasauliai. Ir prasideda priešprieša.
Iš pradžių ši dviejų pasaulių sąveika vyksta labai lengvai. Dingsta vienatvės jausmas, ateina pripažinimas, palaikymas. Viskas lyg ir gerai, štai jinai – laimė! O iš tikrųjų pasaulių sąveika dar net neprasidėjo. Mes tik susilietėme vienas su kitu savo pakraščiais. Pademonstravome tik pačias geriausias savo savybes. Atsiranda idealumo iliuzija.
Ir šitaip, nesąveikaudami, o tik susiliesdami vienas su kitu savo ribomis, galime išgyventi pakankamai ilgai. Tačiau galiausiai tai įkyri. Ateina momentas, kai demonstruoti vien tik pačius geriausius savo bruožus darosi labai sunku. Ir čia kyla pirmieji skausmai.
Skausmas – tai signalas, kad jūsų pasauliai pradėjo sąveikauti. Skausmas kyla dėl to, kad šie pasauliai skirtingi. Ir sąveikaujant reikia kažką drauge griauti ir kurti. Žmonių interesai dažniausiai nesutampa.
Kai susiduri su pirmuoju skausmu, galima arba išsigąsti ir sprukti, arba nerti gilyn. Nerti gilyn – tai atsisėsti ir pradėti kalbėtis, tartis, derintis vienas prie kito. Imti kurti bendrą pasaulį.
Ir jeigu pasirenkamas antrasis variantas, skausmą pakeičia džiaugsmas.
Tai, kas vyksta toliau, labiau primena atominį karą, nei gyvenimo tvarkymą. Pasauliai sąveikauja vis dažniau, į paviršių išplaukia viskas, ką anksčiau slėpėme. Ir štai šiuo momentu tavo pasaulis, tavo idealus, metų metus kurtas gyvenimas, pradeda griūti nuo kito pasaulio daromos įtakos.
Labai sunku, kai visa tai vyksta greitai. Kai tiesiog susimetėme skudurus ir pradėjome drauge gyventi. Skausmo čia labai daug, kadangi mes labai skirtingi.
Ir vėl tenka rinktis: arba pradėti kurti bendrą pasaulį ir atsiverti vienas kitam, arba nutraukti santykius.
Laime čionai lyg ir nekvepia. Tačiau ji yra.
Laimė atsiranda tada, kai du skirtingi tampa vienu. Kai pagaliau susikūrėte bendrą pasaulį. Kai jis patinka jums abiem. O tam reikia laiko. Reikia kantrybės ir skausmo. Ir reikia mokėti tą pasaulį kurti.
