Trisdešimties metų krizė. Vyriškas ir moteriškas variantas

Trisdešimtmečio krizė – tai perėjimas į brandumą. Krizės metu žmogus pradeda vertinti, ką šiuo metu jau turi, ir ką jam norisi turėti. Savi pasiekimai lyginami su bendraamžių pasiekimais.

Vyriškas variantas

Vyrams, kaip taisyklė, šiuo gyvenimo laikotarpiu labai rūpi pasiekimų socialinėje ir profesinėje veikloje įvertinimas, jų padėtis visuomenėje. Tai – patys svarbiausi klausimai, su kuriais susiję didžiuma vyro vidinių pergyvenimų ir kančių. Neretai vyras lygina savo pasiekimus su bendraamžių pasiekimais ir jeigu rezultatas ne jo naudai – prasideda kaltininkų paieškos. Tai leidžia atsikratyti atsakomybės ir išsaugoti savivertę.

Dažnai apkaltinama žmona (nepalaikė, kaišiojo pagalius į ratus), tokiu atveju kyla minčių apie skyrybas ar kitas moteris, profesijos pakeitimą. Tuo pat metu profesijos pakeitimas be išankstinės detalios analizės, kaip taisyklė tampa tik išeities iš krizės iliuzija ir neatneša palengvėjimo. Daugelis vyrų jaučia šiuo gyvenimo laikotarpiu permainų troškimą, jaučiasi, kad “jau suaugo”. Jeigu vyras nepasirengęs “pasijausti suaugusiu”, jis gali imti vengti atsakomybės, ijunkti į alkoholį arba pereiti prie regresyvių elgesio formų (pavyzdžiui, paaugliškas gyvenimo stilius ir pan.) Sunkiausiai šią krizę pergyvena vyrai, linkę į rungtyniavimą, trokštantys nesibaigiančių pergalių.

Moteriškas variantas

Moterys įvertina ne vien savo socialinius pasiekimus, bet ir fizinę būklę. Gali atsirasti senatvės ir mirties baimė. Šeimą turinčios moterys baiminasi, kad nerealizuos savęs profesijoje – sutrukdys vaikai. Dauguma moterų visgi svarbiausiu uždaviniu laiko vaikų gimdymą, auklėjimą ir mokymą. Kaip rodo tyrimai, didžiausią pasitenkinimą gyvenimu jaučia turinčios pilnavertę šeimą. Jeigu šeimos nėra, moteris labiausiai kankinasi dėl nerealizuoto motinystės instinkto. Iškyla dilema: karjera ar šeima (vaikai). Turėti ir viena, ir kitą šiuolaikinėje visuomenėje labai sunku, čia labai svarbios individualios gyvenimo sąlygos. Subjektyviai krizės metu moteris jaučia, kad toliau taip gyventi negalima. Ji jaučiasi vieniša, neranda išeities, galvoja, kad keisti gyvenimo nėra jokių galimybių, katastrofiškai trūksta laiko ir t.t.

Ką mums duoda žinios apie krizę?

  • Žinios, deja, nepadės išvengti krizės. Jos gali suteikti tik šiokį tokį pranašumą:
  • Žmogus suvokia, kad dėl jo krizės niekas nekaltas;
  • Nėra prasmės kaltinti išoriškų aplinkybių;
  • Krizė eina iš vidaus ir pasireiškia tik tuo atveju, jei žmogus iki jos pribrendo;
  • Žmogus supranta, kad būtina kitaip pažvelgti į praeitį ir susirasti sau naujų orientyrų (aukštesnio lygio vertybės, motyvacija tolimesnei veiklai).

Kad išeitume iš krizės, būtinas aktyvus vidinis darbas su savimi.

Puikiu krizės įveikimo rezultatų gali tapti gyvenimo plano pakeitimas, remiantis naujai įgyta patirtimi, gyvenimo struktūros sutvarkymas – tiek šeimos, tiek profesijos srityje. Gerai būtų subalansuoti savo norus ir galimybes, šitaip maksimaliai optimizuojant ir padidinant darbingumą ir iš to darbo gaunamą naudą.

Įdomią išvadą iš savo krizės padarė vienas mano klientas. “Anksčiau (iki trisdešimties) man atrodė, kad viską ką darau, galima bus ištaisyti, pakoreguoti, perdaryti kitaip. O po trisdešimties aš supratau, kad laiko perdarinėjimui jau nebėra, kad gyvenimą reikia iškart rašyti nuo švaraus lapo”.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *