„Tu pati to norėjai!“ Kaip projekcija nuodija mūsų santykius

Jums atrodo, kad partneris pasikeitė, nebesidomi jumis? O kaip kitaip, juk jis tapo niūrus ir nervingas. Ach taip, jis kažką kalbėjo apie problemas darbe… Įprotis primesti kitiems savo mintis ir nuogąstavimus gali trukdyti būti laimingais.

„Tu visiškai nesupranti užuominų“, „juk tu viską puikiai matai, tiesiog nenori prisipažinti“, „kaip su tavimi sunku…“. Jeigu jūs bent kartą gyvenime sakėte kažką panašaus, vadinasi, esate pažįstami su projekcija. Projekcija – veiksmas, kai kitam žmogui (ar net negyvam objektui) priskiriate jausmus, mintis ar ketinimus, kurie iš tikrųjų priklauso jums. Tai apsauginis mūsų psichikos mechanizmas, kuris paveldėtas iš vaikystės – taip mes sudėtingą išorinį pasaulį padarome paprastesniu ir suprantamesniu. Psichoanalitikas Saverio Tomasella tvirtina: „Projekcija – neišvengiama bendravimo palydovė“. Vis dėlto, jeigu mes griebsimės jos pernelyg dažnai, tai virs problema.

Kodėl mes tai darome?

Karts nuo karto mes visi griebiamės projekcijos. „Tai padeda mums įveikti barjerą tarp savęs ir kitų: mes įsivaizduojame, interpretuojame, spėliojame“, – aiškina S. Tomasella. Pačioje mūsų santykių pradžioje mūsų projekcijos vaidina teigiamą vaidmenį. Mes priskiriame savo išrinktajam bruožus, kurie stiprina mūsų pirmąjį įspūdį. Jų dėka dar visai neseniai buvęs svetimas žmogus mums atrodo pažįstamas ir netgi savas. Tai idealizavimo fazė, kai partneris mums atrodo turįs tik privalumus.

Problema slypi tame kad ši būsena netrunka amžinai. Anksčiau ar vėliau mes pradedame blaiviau žiūrėti į šalia esantį žmogų. Ir kai mūsų projekcijų sukurtas paveikslas pradeda prieštarauti realybei, mes neretai išgyvename prieštaravimus.

Kada projekcija kenkia?

Jeigu pozityvios projekcijos pririša mus vieną prie kito ir suteikia suartėjimui lengvumo bei komforto, tai neigiamos, priešingai, santykius tik apsunkina. Neigiamos projekcijos kyla dėl neatitikimų tarp mūsų galvoje susikurto partnerio paveikslo ir jo realaus elgesio, taip pat dėl mūsų įpročio nuspėti kitų reakcijas ir galvoti už kitus.

Situacijos, kuriose suveikia projekcijos mechanizmas, nutinka nuolat. Jis atėjo iš darbo vėlai ir neįspėjo, be entuziazmo pagyrė naują suknelę, ir štai galvoje žaibo greitumu kyla įtarimai: įsižeidė, neištikimas, nebemyli. Šios mintys pradeda valdyti mūsų elgesį, pavyzdžiui, verčia mus elgtis šaltai ar pradėti kabinėtis prie partnerio dėl bet kokių niekų. O jis gali ir nesuprasti, kame reikalas, ir pradėti daryti savas išvadas, remdamasis jau savomis projekcijomis.

Kame slypi pavojus?

Jeigu projekcijų mūsų bendravime darosi per daug, jos sukuria abipusio nepasitikėjimo ir abejonių atmosferą. Pasekmių tokiu atveju ilgai laukti netenka. Bėgant laikui jums gali susidaryti įspūdis, kad partneris nesupranta, nepažįsta ir nemyli jūsų. „Ši problema gali paūmėti, jeigu vienas iš dviejų yra lengvai pažeidžiamas, turi prisirišimo problemų, išgyvena depresiją“, – įspėja S. Tomasella.

Blogiausio scenarijaus atveju projekcijos gali paskatinti skyrybas – vienas iš partnerių nenori analizuoti savo reakcijų ir mano, kad jo priekaištavimai ir įtarimai turi rimtą pagrindą. „Viskas priklauso nuo to, ar sugebės kiekvienas iš partnerių pažvelgti į situaciją iš šalies ir pripažinti savo atsakomybę už santykius“, – tikina S. Tomasella.

Kaip su tuo kovoti?

Pažinti save. Kiekvienas mūsų turime jautrius mygtukus, kurie paleidžia projekcijų mechanizmą. Žinoma, nuspėti, kada jie suveiks, labai sudėtinga. Vis dėlto pabandykite stebėti save. Išmokite atsekti savo reakcijas, kada jos kyla. Pavyzdžiui, jūs žinote, kad esate linkę „išeiti iš savęs“, kai kažkas kritikuoja jūsų šeimą. Jūs pastebėjote, kad jūsų partneris nenešioja kaklaraiščio, kurį padovanojo jūsų tėvas. Jūs akimirksniu reaguojate: „Aha, vadinasi, tau atrodo, kad mano tėvas neturi skonio?“

Nebijokite pripažinti savo neteisumo. Nereikia gėdintis projekcijų – juk tai natūralus būdas, kuriuo mūsų psichika mėgina apsisaugoti. Gerokai svarbiau pripažinti, kad mes galėjome suklysti. Jeigu jūs supratote, kad be reikalo supykote ant partnerio, pasakykite jam tai ir paaiškinkite, kas iššaukė jūsų reakciją. Nuoširdumas padės jums ištaisyti neigiamą projekcijos poveikį.

Užduokite klausimus. Mes gyvename greitu tempu ir daug kalbame. Kartais netgi pernelyg greitai. Toks bendravimas – palanki terpė projekcijoms: mes ne visada suspėjame suvokti, ką kalba mūsų pašnekovas, užtat greitai atsakome. Jeigu pokalbis susijęs su tema, kuri jautri jums ar jūsų pašnekovui, ypač svarbu užduoti klausimus. Pavyzdžiui, jūsų partneris vėlai grįžo iš darbo. Gali būti, kad jis gavo skubią užduotį, todėl viršininkas jo neišleido. Paklauskite jo. Taip jūs ne tik išsiaiškinsite situaciją, bet ir pademonstruosite savo įsitraukimą.

Ugdykite savyje išmintingumą. Priklausomai nuo to, kaip mes vienas kitą pažįstame, mums darosi lengviau suprasti, kur yra riba, kokius aštrius kampus vertėtų aplenkti, kad neišprovokuotume konflikto. Toks atsargumas mūsų nežemina, priešingai, demonstruoja mūsų brandumą santykiuose. Galų gale, svarbiausias yra mūsų troškimas pažinti kitą žmogų tokį, koks jis yra, ir pamilti jį.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *