Uošvė atvažiavo

Uošvė ir anyta – žmonės iš anekdotų. Anekdotuose priimta uošves nuodyti ar bent neliūdėti joms mirus. Įdomu, kad uošvės anekdotuose yra nepageidaujamos personos apskritai. O anytos dažniausiai minimos tik santykiuose su marčiomis. Ir tai tik kaip varžovės, kurios nepasidalina vienos virtuvės.

Įdomiausiai tai, kad anksčiau ar vėliau moterys pačios tampa anytomis arba uošvėmis. Jei jūs pagimdėte dukrą, tai, nujausdama savo liūdną dalią, tikriausiai ilgai nenorėsite, kad ji tekėtų. Nes tuomet ir jums bus, kaip tuose anekdotuose. O jei pagimdėte sūnų, tai mažiausiai lauksite konkurencijos su marčia, kas tikrai nėra labai malonu. Dėl to moterys apskritai nemėgsta senti. Jos vaikšto į procedūras, darosi plastines operacijas ir iš visų jėgų stengiasi likti jaunos.

Tačiau tai nepadeda. Vaikai vis vien gimsta, o gimę skuba išaugti bei pagimdyti savus vaikus. Taip į gyvenimą ateina žentelis ar martelė. Tada prasideda… Ypač jei jaunieji gyvena su jumis.

SAVIUGDA IR TOBULĖJIMAS - paprastai apie psichologiją ir saviugdą

Jei į jūsų namus atėjo žentas, jūs, be jokios abejonės, pasijuntate tarsi anekdote. Žentas pagal visas taisykles turi žiūrėti į jus su lengvu pasibjaurėjimu. Bet čia tinka ir psichologinis paaiškinimas. Juk jūs primenate jam, kaip atrodys jo nuostabi žmonelė brandžiame amžiuje.

Žinoma, jūs nesate visai negraži, tačiau savo odos glotnumu ir talija vis vien nusileidžiate dukrai. Nes jos kūne daugiau vandens ir kolageno, be to, pilnu pajėgumu veikia moteriški lytiniai hormonai, darantys ją vyrų akyse tinkama persona giminei pratęsti. Taigi jos išorė – grynai funkcinio pobūdžio, o visai ne savitikslė.

Natūralu, kad žentelis yra apsvaigęs nuo jūsų dukros grožio, nors nė kiek nenutuokia, kokia to grožio funkcinė reikšmė. O jūs esate priminimas, su kokia moterimi jam teks gyventi ateityje. Todėl jis instinktyviai jūsų vengia, ir gerai. Padėkite jauniems įsigyti butą ir išsikelti kur nors toliau. Tada jiems greičiau gims vaikučiai, o jūs turėsite anūkų. Kas yra malonu, nors ir perveda jus į močiučių kategoriją.

Jūsų žentui bus lengviau gyventi atskirai dar dėl vienos priežasties. Jei jis atėjo į jūsų namus, tai atėjo kaip svečias. O svečias būna įsitempęs, nes viskas aplinkui – jūsų. Jei žentas kur nors padeda savo piniginę ar mobilųjį telefoną, jūsų tai, žinoma, netrikdo, tačiau lengvai įtempia. Norite jūs to ar ne, bet jūs jaučiate jį kaip įsibrovėlį, ir jam geriau įsikurti kad ir lūšnoje, bet savoje.

Jei į jūsų namus atėjo marti, tai , žinoma, iškyla konkurencijos jausmas. Šis jausmas yra kruopščiai maskuojamas iš abiejų pusių. Anyta (tai jūs) ir marti paslapčiai apžiūri viena kitą ir įvertina viena kitos būseną, ūkinius sugebėjimus ir skonį.

Nesvarbu, kieno naudai būna šis atradimas, bet jis įneša į vertinimus lengvą kritikos ir ironijos atspalvį. Dažniausiai ryškiai skiriasi kulinariniai sugebėjimai bei skirtingų kartų skirtingai suvokiamas grožis. Muzika, paveikslai, baldų stilius tiesiog negali būti vienodas jaunosios kartos ir jūsų. O marti kaip tik ir yra pagrindinė savo šeimos skonio formuotoja, dėl ko prasideda estetinio pobūdžio konfliktas.

Slaptas karas gali įsižiebti dėl vieno vienintelio stalo ar kitokios formos abažūro. Greičiausiai jūs vengsite atviro konflikto. Tačiau jūsų pastabos pasidarys ypač subtilios. Jūs visiškai nenorėdama galite leisti suprasti savo sūnui, kad geriau jam valgyti pas jus, ir kad vaiką geriau prižiūrėsite jūs, ir kad piniginius klausimus jam geriau spręsti su jumis… O ne su ja, ne su ja, ne su ja! Todėl jūsų marti vieną vakarą tiesiog pravirks. O vargšui sūnui atiteks nelengvas tarpininko ir – nepabijokime šio žodžio – moderatoriaus vaidmuo. Kas nuteiks prieš jį abi puses.

Jūsų vyras, jei jūs jį turite, žinoma, nesikiš į šiuos sudėtingus santykius, tačiau ir jis konkuruos su žentu, bandydamas įrodyti savo įtaigą, jėgą, išmintį ir skonį. Tik viskas vyks paprastai ir be jokių užuominų. Vyrai mėgsta supaprastinti santykius, o moterys – supainioti.

Taigi ir sūnų su marčia geriau išleisti kur nors toliau. Su teise kada nors juos aplankyti.

Šiuo atveju jūsų apsilankymai bus reti ir suteiks jaunųjų gyvenimui lengvą stresą. Taip ir turi būti, todėl prieš jums atvažiuojant dukra ar sūnus organizuos namuose valymą ir tvarkymąsi. Jiems tai bus tik į naudą, nes kai gyveni be kontrolės, tai apsileidi ir imi nepastebėti savo trūkumų.

Tam ir reikalingi tėvai, kad primintų, ką reikia pataisyti, ko daryti iš viso nereikia, ir kaip teisingai gyventi. O jūs juk žinote tai geriau už savo vaikus – tiesa? Amžius, patirtis (kartais karti) – tai ne juokas.

Žinoma, ilgam užsibūti vaikų namuose neverta, nes tuomet prasidės visos aukščiau aprašytos komplikacijos. Tik su vienu skirtumu – įsiliepsnojus konfliktui ne jiems, o jums teks krautis lagaminus ir išvažiuoti. Kas, sutikite, visuomet liūdnas užsiėmimas. Žymiai maloniau yra kur nors ruoštis, krautis lauktuves, pavyzdžiui, stiklainius su marinuotais agurkais, ir galvoti, kokia tu esi laukiama ir mylima.

Ir jei kylant laiptais į vaikų namus jūs išgirsite, kaip kažkas garsiai sako: „Uošvė atvažiavo!“- priimkite tai tik kaip džiugesio šūksnį – ne kitaip.

O. Lapinas

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *