Pirmoji dalis. Dvi stovyklos

Visuomenė, mano stebėjimais, suskilo į dvi stovyklas. Pirmosios atstovai (ir jų, vėlgi mano stebėjimais, yra dauguma) šventai tiki, kad vyrai iš prigimties – silpnos būtybės. Neturinčios jokios iniciatyvos, tačiau potencialiai visagalės. Dėl to, jei vyras bus teisingai užpildytas energija, nukreiptas, pastūmėtas, tai jis ir kalnus nuvers, ir pinigų uždirbs. Moteris su tokiu vyru vartysis kaip inkstas taukuose, bet tik tuo atveju, jei užpildys, pamaitins savo energija.

Šią idėją išpažįstančios bendramintės buriasi į didesnes ar mažesnes grupes, treniruoja savo moteriškumą, seksualumą, čakras, karmą ir kitas energijas. Trumpiau tariant, mokosi būti geromis, didelės talpos baterijomis, kad paskui galėtų maitinti savo energija savo vyriokus. Na ir, žinoma, gauti iš to naudos – dėmesio, dovanų, gero elgesio ir kitais pavidalais.

Vyrai šioje schemoje praktiškai neturi savo valios. Visų jų dalia – laukti, kada į juos įpils pakankamos kokybės ir pakankamą kiekį degalų. O ką, užsiėmimas visai nieko, nėra jokios ypatingos atsakomybės. Ko iš to vyro norėti? O štai moterys…

Tačiau paaiškėjo, kad ne visos moterys pasirengusios pasiaukojančiai kloti savo įgimtą ar susitaupytą energiją ant vyro ugdymo altoriaus. Nenori to daryti netgi dėl galimos naudos, kuri, beje, negarantuota.

Taip susiformavo antroji stovykla, kurios atstovės pasiskelbė mylinčiomis, švelniomis būtybėmis, tačiau tapti tokiomis jos pasiruošusios tik po to, kai jas ant rankų panešios, dovanose paskandins ir tuziną žygdarbių vardan jų, neįkainuojamų, atliks. Ir štai tada jos, atsilygindamos už visą tą gėrį, ims skleisti šilumą ir atsidavimą, kai kurios netgi vadina tai „moteriška psichologija” ir skundžiasi, kad vyrai jos niekaip negali suprasti, šitos psichologijos.

Antroji dalis. Sudėliojame į lentynėles

Dabar įjungsiu savyje profesionalų psichologą ir sudėliosiu visa tai į lentynėles. Nes noriu to, moku tai daryti ir tai praktikuoju.

Abi aprašytos schemos pagrįstos pagrįstos viena paprasta, bet nelabai teisinga prielaida, kad energija slypi (ir užgimsta) žmogaus viduje. Visi kiti samprotavimai – tai bandymas išsiaiškinti, pas ką konkrečiai slypi toji energija ir vardan ko ja vertėtų dalintis su kitu.

Iš to seka, kad į pirmą aprašytą grupę susirinko aktyvios moterys su stipriu motinystės instinktu ir infantilūs vyrai, gana miglotai įsivaizduojantys, kas yra atsakomybė. Moterys sėkmingai realizuoja savo poreikį rūpintis ir aukotis, o vyrai visa tai priima ir kaifuoja. Dėlionė susidėliojo, visi patenkinti. Ir dar viena pastaba: atsakomybė už poros gyvenimą, o tai reiškia, kad ir valdžia tokioje schemoje tenka moteriai, kitaip su tokia šeima toli nenuvažiuosi.

Moteris čionai išradinga ir maloninga, juk jai dažnai tenka prastumti savo idėjas, kad vyrukas nuoširdžiai tikėtų, jog jis pats jas sugalvojo. Pažįstama situacija, tiesa? Subtili motiniška manipuliacija. Schema – vaikiška, o gyvenimo aplinkybės – jau suaugusios.

O dar šiai stovyklai priklauso idėjos, kad vyrą galima „nuvesti, kur tik nori” šalininkės. Viskas suprantama – kieno „kuras”, to ir valdžia. O vyras tiesiog dūlina ten, kur skaniau ir sočiau maitina. Čia aš, beje, ne apie maistą… Taip ir gyvena šioje stovykloje…

Antrojoje stovykloje susirinko emancipuotos moterys ir patinai-siekėjai. Tokios moterys niekam nieko neskolingos ir apskritai – jau pačiu savo egzistavimu jos nusipelnė garbinimo iki gyvos galvos, o štai vyrai joms visada kažką skolingi ir amžinai kažką privalo. Pats faktas, kad jis vyras nulemia: privalo!

Bent jau šios moterys taip galvoja. O vyrai šioje stovykloje – stiprūs, valingi problemų sprendėjai, kuriems energija ir testosteronas liejasi per kraštus. Perdedu, žinoma, bet esmė visgi tokia. Iš tikrųjų ši schema – veidrodinis pirmosios atspindys. Tik infantilaus energijos gavėjo vaidmenį dabar vaidina moteris, o energijos (taip pat ir atsakomybės bei valdžios) šaltiniu paskirtas vyras.

Tačiau yra dar vienas variantas.

Trečia dalis. Sveikas variantas

Ką vadinu sveiku variantu? Tai visų pirma variantas, kuriame energija, atsakomybė, o taip pat valdžia, nesukoncentruota (akivaizdžiai ar neakivaizdžiai) kurio nors vieno partnerio rankose. Čia energija ir atsakomybė natūraliu būdu pasidalinama tarp poros narių. Esminis žodis čionai „natūraliu”.

Tai taip svarbu, kad net perkėliau į atskirą pastraipą. Kas apskritai yra „natūralumas”? Akivaizdu, jog tai kažkas tokio, kas vyksta savaime, natūraliai, nuoširdžiai ir tuo pat metu kažkaip be galo paprastai. Kažkas tokio paprasto ir tikro. Tai štai:

• Sveiki santykiai – kai energija nesusikoncentruoja pas kažką vieną, tapdama būtina poros egzistavimui sąlyga ir manipuliavimo priemone;
• Sveiki santykiai – kai energija natūraliai išteka iš kiekvieno partnerio;
• Sveiki santykiai – kai kiekvienas poros narys paprastai ir natūraliai ta energija pakraunamas. Ir viskas.

Ir dar vienas, bene svarbiausias momentas: jeigu kiekvienas partneris abipusiškai ir vienu laiku gauna ir turi tą energiją, tai iš kur ji atsiranda?

O atsiranda ji iš kontakto, iš tos savotiškos erdvės tarp partnerių.

Klausimas „kas ką turi užpildyti poroje” aktualus tuo atveju, kai erdvėje tarp partnerių nieko nėra. Tada kažkuris vienas iš jų tampa donoru (ir tampa anaiptol ne atsitiktinai, tai lemia jo asmeninis pasąmoningas neurotiškas elgesio scenarijus), o kitas tuo tarpu (irgi ne atsitiktinai) tampa infantiliu, jokios atsakomybės neturinčiu objektu, kurį donoras maitina.

Ir tęsiasi tai tol, kol išsenka donoras, o jis išsenka, juk žmogaus resursai ne begaliniai, skirtingai nuo resursų, kurie gaunami iš kontakto, bendravimo, sąveikavimo tarpusavyje. Arba donorui gali paprasčiausiai įkyrėti (o nuolatinė energijos „gavyba”, kai ji neatsiranda natūraliu būdu, labai išsekina). Maždaug taip.

O jūsų kontakte esama energijos? Iš kur jūs jos pasikraunate – iš tarpusavio santykių, bet ne iš partnerio, o tiesiog iš buvimo su juo?

.