Vyriška ir moteriška konkurencija. Skirtingas pasaulio suvokimas

Pagrindinis skirtumas tarp vyriškos ir moteriškos konkurencijos yra tas, kad moteris konkuruoja už santykius, o vyras – už objektą. Ir iš šio teiginio seka visi kiti, kartais menkai pastebimi lyčių skirtumai.

Būtent tuo galima paaiškinti, kad moteriški kolektyvai pilni paskalų ir plepalų, nesikoncentruoja į verslo tikslų siekimą. Nes kiekviena grupės narė ieško sau santykių. Jai iš esmės nereikia daug pinigų, jai nereikalingos ypatingos pareigos. Ji nori būti mylima, verta, svarbia, apsupta svarbių žmonių. Ir jeigu tam reikės uždirbti daug pinigų, padaryti karjerą ar dar kažko – ji tai padarys. Tačiau skirtingai ne vyrų atveju, jai šitie dalykai yra priemonė, o ne tikslas.

Geriausiai pastebima konkurencija situacijose, kai į vienos lyties kolektyvą ateina kitos lyties atstovas.

Jeigu moteriškame kolektyve atsiranda vyras, konkurencija prasideda ne dėl jo, o dėl santykių su juo. Tai milžiniškas skirtumas tikslo formulavime ir mąstymo būde. Būtent ji, ta pati vienintelė trokšta laimėti mūšį, kurio tikslas – sukurti su šiuo vyru šeimą ir pagimdyti vaiką. Dažniausiai moteris nesuvokia šito, viskas vyksta giliai pasąmonėje, tačiau galutinis tikslas yra būtent toks. Nesvarbu, kiek geras ar blogas tasai vyriškis, moterį veikti skatina kur kas galingesnis dalykas – jos biologija. Kitoks jos mąstymas, kitoks, ne vyriškas, požiūris į seksą, kardinaliai kitoks požiūris į vaikus. Šie dalykai įtakoja visą jos gyvenimą – jos misija užmezgant, išnešiojant ir gimdant naują gyvybę. Tai pats didžiausias biologinis „kaifas” kokį tik ji turi. Svarbiausio gamtos jai duoto potencialo realizavimas.

Vyras šito niekada negalės iki galo suprasti, nes jis, dėl savo vyriškos prigimties, negali gimdyti vaikų.

Vyras nežino, kas yra mėnesinės ir kaip per jas jautiesi. Jis nežino, ką reiškia mąstyti, atsižvelgiant į santykių planavimą, kur man teks gimdyti nuo konkretaus žmogaus, dėl to jis turi būti patikimas. Vyras neturi supratimo, ką reiškia, kai vienas Aš tampa dviem Mes. Ir kai tasai Mes paskui, laikui bėgant, tampa Tu ir Aš. Ką reiškia maitinti savimi kitą. Ką reiškia paleisti tą, kuris iki to laiko buvo manimi.

Vyrai apie tai gali mąstyti, samprotauti, netgi šiek tiek suprasti, tačiau aiškiai, visu pajėgumu suvokti ir pajausti – niekada. Ir visa tai daro kolosalią įtaką moters psichologijai, daro ją visiškai nepanašią į vyrišką. Nors, atrodytų, skiriamės vos keliais organais. Iš tikrųjų gi skiriasi ne tik kūno funkcijos ir ne tik jo paskirtis. Skiriasi pati „operacinė sistema”, kuri tą kūną kontroliuoja – pati psichika.

O moterys lygiai taip pat niekada nesupras vyriškos konkurencijos ir vyriškos prigimties specifikos. Su visais ypatumais ir sudėtingumais. Moteris nesupras, ką reiškia, pavyzdžiui, užsiimti seksu įeinant, o ne įsileidžiant. Ką reiškia užmegzti vaiką, nelaikant jo dalimi savęs.

Vyrai kaunasi tarpusavyje dėl objekto. Būtent vyrai yra negyvų, tačiau be galo reikalingų ir naudingų objektų, tarp kurių mes visi ir gyvename, kūrėjai. Tai savotiška kompensacija už nesugebėjimą gimdyti. Vyrai visą gyvenimą gimdo kitus kūrinius, šitaip įsiamžindami istorijoje. O moteris įsiamžina pagimdžiusi gyvą žmogų ir žinodama, kad būtent ji pagindė, prižiūrėjo, rūpinosi, naktimis nemiegojo ir t.t. Vyrai, žinoma, irgi padeda, tačiau esminis žodis čia yra „irgi”. Taip kaip moteris „irgi” gali konkuruoti už objektą vien dėl objekto, o ne dėl santykių.

Taigi, vyriška konkurencija.

Objektai, dėl kurių konkuruojama, gali būti patys įvairiausi. Statusas, medaliai, pinigai, projektai ir netgi moterys. Tačiau kai vyriškame kolektyve pasirodo moteris, jie dėl jos konkuruoja visiškai kitaip, nei moterys dėl vyro. Vyras konkuruoja su kitais vyrais ne dėl santykių su moterimi, o dėl pačios moters.

Pajauskite skirtumą:

  • Dabar šita moteris mano;
  • Dabar aš su šiuo vyru turiu santykius.

Jis jaučiasi „kietesnis”, kai turi moterį. O ji kietesnė, kai turi santykius.

Jeigu kitas vyras nutars pakovoti dėl lyderystės, jis ims atmušinėti moterį nuo pirmojo, stengdamasis kokiu nors būdu daryti spaudimą, žeminti, gniuždyti ir t.t. Jis neinvestuos į santykius su ta moterimi daugiau, nei reikia, kad pasiektų pergalę. O kai nugalės, tai viso labo lauks sekančio konkurento, kad galėtų su juo susikauti.

Tuo tarpu moteriškame kolektyve dėl vyro bus konkuruojama pasitelkus papirkinėjimą. Vyrą vaišins ir visais įmanomais būdais demonstruos, kaip jam bus gera santykiuose su šia konkrečia moterimi. Ir kai ji tą vyrą gaus, elgesys nepasikeis. Užtat šito neteks kitos moterys, joms bus apribotos galimybės dovanoti jam savo meilę, kurti su juo santykius. Moteriškame kolektyve tik kraštutiniais atvejais kils atviri konfliktai. Vyriškame kolektyve jie bus dažniausiai būtent atviri.

Moterys konkuruoja dėl santykių. Vyrai – dėl objektų. Iš čia seka ir toji lyčių bendravimo proceso specifika.

Vyrą gamta sukūrė taip, kad jis įeitų į moters ir vaiko gyvenimą. Moters biologija reikalauja įsileisti į save vyrą, o paskui vaiką nuo vyro – įsileisti į gyvenimą ir turėti su jais santykius. Vyras jaučiasi pilnaverčiu tada, kai konkuruoja, dominuoja. Moteris – kai turi stabilius ilgalaikius santykius, suteikiančius jai galimybę išreikšti savo meilę ir rūpestingumą.

Ne paslaptis, kad nepalankiai plėtojantis šeimyniniams santykiams vyrai neretai pasirenka agresoriaus, o moteris – aukos vaidmenis. Daugeliu atveju tai susiję su aukščiau aprašytais faktoriais. Su vyriška ir moteriška prigimtimi – siekiu dominuoti ir siekiu įsikibti į santykius.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *