Vaikinas ateina į svečius pas merginą ir atsisėda ant švaraus, šviesaus lovos užtiesalo (džinsai neskalbti mėnesį, nes vaikinas atvažiavo iš kelionės autostopu). Mergina sušunka lyg sužeistas paukštis.
Vaikinas iš pradžių nesupranta, kas atsitiko. Juk normaliai bendravo. Paskui, viską išsiaiškinęs, piktai mesteli: “Tau daiktai svarbesni už žmogų!“
O kitas vaikinas padeda savo pažįstamai su remontu. Dažo langų rėmus. Patiesti popieriaus nesusiprotėjo, o apie lipnią remontinę juostą apskritai nieko nežinojo.
Ant stiklų platūs teptuko pėdsakai, ant grindų dažų pritaškyta, šeimininkė akivaizdžiai nepatenkinta.
Vaikinas įžeistas – jis atėjo padėti, jis tiek dirbo! O ji, vietoje dėkingumo, murma sau kažką po nosimi. Jai daiktai svarbesni už žmones.
Žmona priekaištauja vyrui – vyras padėjo kažkam stumti mašiną iš molio duobės, palto nenusirengė, visas apsitaškė.
Vyras pasipiktinęs: kažkas ne taip su žmonos prioritetais – ji tik daiktų gaili, o ant žmonių jai nusispjauti.
Dešimtokė duktė persirengdama nušveičia rūbus sau po kojomis (matė tai filme ir prisiminė, kaip šauniai jai visa tai pasirodė).
Motina supykusi greitai pakelia juodą šilkinę palaidinę nuo grindų. Motinos veide duktė įžvelgia nesupratingumą ir patologinį rūpestį materialumu. Akivaizdu, kad daiktai jai daug svarbesni, nei žmonės.
Juk tai tik daiktai – sako visi šie žmonės. Negalima jų taip sureikšminti.
Ne, mielieji. Tai ne tik daiktai. Kiekvienas iš šių daiktų turi visai kitokią reikšmę, nei jums gali pasirodyti.
Pirmas vaikinas atsisėdo bet kur, per daug nesigilindamas. Šeimininkei dabar teks nuvilkti tą užtiesalą, skalbti ir lyginti jį, užtiesti naują. Bet juk ji planavo paskaityti knygą, o atėjęs vaikinas sujaukė jos planus, ir dabar ji turi neplanuotų papildomų darbų.
Antrasis vaikinas nudažė langų rėmus, ir tai užėmė jam valandą. Tačiau šeimininkei jis pridarė darbų kelioms valandoms – nuskusti ir nuvalyti visus aplink langą ir ant grindų pritaškytus dažus. Tai bent pagalba.
Vyras, kuris sutepė savo paltą, nepagalvojo, kad, galbūt, paltas gali būti sugadintas ir teks pirkti naują – reiškia, šeimai reikės galvoti, kaip išskirti pinigus nenumatytam pirkiniui.
O motina, kuri pakėlė numestus dukters rūbus, žinojo, kiek turėjo dirbti, kiek taupyti reikėjo, kad tuos rūbus dukrai nupirktų. Todėl savaime suprantama, kad dukters poelgis jai buvo netikėtas, o rankos pačios lenkėsi pakelti tai, kas sunkiu darbu uždirbta.
Kaip dažnai mes girdime tą seną dainelę – atseit, štai kokie mes dvasingi ir šviesūs, kaip mums svarbūs žmonių tarpusavio santykiai, o daiktai – tai bedvasių materialistų balastas, kuris mums visiškai nerūpi.
Ne, mielieji. Kas nesaugo daiktų, tas ir žmonių nesaugo. Tai dėsnis.
Pagal nežinomo autoriaus tekstą, vertė ruvi.lt
