Mes jaučiame, kad nemalonios mintys ir sunkūs jausmai trukdo mums gyventi pilnavertį gyvenimą. Kaip susidoroti su negatyviomis emocijomis ir susigrąžinti gebėjimą veikti? Štai keturi žingsniai dvasinės pusiausvyros link.
Pirmas žingsnis: Minčių auditas
Reikia sudaryti pasikartojančių negatyvių minčių sąrašą. Išsiaiškinti, dėl ko konkrečiai graužiuosi, kas man kelia nerimą? Tam būtų gerai pradėti rašyti savistabos dienoraštį – jį reikėtų pildyti savaitę ar dvi tomis akimirkomis, kai psichologinė būsena pradeda svyruoti, kai apima sunkios mintys ar jausmai. Kai šios mintys – daugiausiai iracionalaus pobūdžio – išsikristalizuos, reikia sudaryti joms loginių paneigimų sąrašą.
Antras žingsnis: Atidus kūno pojūčių stebėjimas
Stebint savo dvasinę būseną ir kūno savijautą, būtina atkreipti dėmesį ir įsiminti, kokie nemalonūs pojūčiai paprastai lydi įprastas neigiamas mintis. Kai tai išsiaiškinsite, būtina vieną dieną stebėti tokių nemalonių kūno pojūčių (gumulas gerklėje, skausmas po krūtinkauliu, dusulys ir panašiai) pasireiškimą. Tai požymis, kad mes pereiname iš suaugusiojo į „vaikišką“ bejėgišką būseną (specialistai tai vadina regresija), patenkame į nevaldomų emocijų galią. Kitaip tariant, streso akimirkomis kontrolės funkcijos mūsų smegenyse pereina iš kairiojo loginio ir racionalaus pusrutulio į emocionalųjį ir iracionalų dešinįjį. Štai kodėl tomis akimirkomis, kai mus užvaldo neigiamos emocijos, mums sunku ginčytis su pačiais savimi. Todėl kiekvieną kartą, pastebėjus nemalonius kūno pojūčius, reikia mintyse padaryti trumpą pauzę, nors kelioms sekundėms, ir pasakyti sau: „Stop! Tai, kas dabar vyksta – perėjimas į bejėgio kūdikio būseną – tai tik iliuzija. Iš tikrųjų esu suaugęs ir savarankiškas žmogus.
Galiu sustoti ir sugrįžti į suaugusiojo būseną“. Čia puikiai padeda įvairios technikos. Pavyzdžiui, galima pačiam sau pamasažuoti biologiškai aktyvius taškus ar atlikti kelis gilaus kvėpavimo ciklus (iškvėpimas turi būti ilgesnis nei įkvėpimas), trumpą laiką pakvėpuoti pulso ritmu (sinchronizuoti jį taip, kad įkvėpimo ir iškvėpimo intervaluose tilptų tiek pat pulso tvinksnių). Taip pat galima energingai pasimasažuoti tas sritis, kur atsirado nemalonūs pojūčiai: aplink širdį ar krūtinkaulį.
Trečias žingsnis: Suvokimas, kas svarbiausia
Tą akimirką, kai apima melancholija, būtina prisiminti svarbiausias savo gyvenimo užduotis (dėl ko gyvenu). Palyginus su jomis bet kokie sunkumai atrodys laikini. Be to, reiktų pagalvoti apie artimus žmones, apie visus, kurie jums emociškai svarbūs. Suvokimas, kad žmogus gyvena ne vien sau – tai brandžios asmenybės savybė. Vadinasi, sunkią akimirką reikia galvoti ne vien apie save. Kita vertus, tai padeda pajausti, kad sudėtingoje situacijoje neliekame vieni. Visi kartu atlaikysime bet kokią krizę. Jeigu kiti sugeba prisitaikyti, tai sugebėsiu ir aš.
Ketvirtas žingsnis: Planų įgyvendinimas
Nuo baimių ir abejonių reikia pereiti prie praktinių žingsnių paieškos. Paanalizuoti: ką galiu padaryti praktiškai, kad situacija pagerėtų? Sudaryti konkrečius planus tam tikram laikotarpiui, tarkime, kelioms savaitėms, ir stengtis juos vykdyti. Stenkitės toliau rašyti savo dienoraštį ir pasižymėkite: kas pavyko, kas nevisiškai gaunasi, ką reiktų pakeisti? Psichologijoje tai vadinama sublimacija. Kai mes veikiame sąmoningai, nuimame vidinę įtampą ir nukreipiame energiją į savo tikslų siekimą.
