Šeimos scenarijai ir trintuvė su blenderiu – kur čia ryšys?
Ar mėgstate bulvinius blynus? Aš – taip. Tik nemėgstu tarkuoti bulvių – tai užtrunka ilgai ir rankos pavargsta.
Bet vis tiek tai darau, kaip darė mano mama, močiutė ir prosenelė.
Vieną kartą nusprendžiau gaminti bulvinius blynus ir pastebėjau įtartiną vyro veltėdžiavimą. Tuoj pat jam paskyriau užduotį – tarkuoti bulves. Iškilmingai įteikiau jam trintuvę. Vyras paniuro, apsiniaukė, sutarkavo nepatenkintas lygiai 1 bulvę ir neiškentė:
„Kuriems galams tarkuoti, jeigu yra blenderis?“
Mano reakcija buvo kupina nepasitikėjimo įvairiomis naujovėmis: blenderis – puiku, tačiau konsistencija bus ne ta, ir bulvinių blynelių išsikepti nepavyks.
„Na, nežinau. Mano mama visada tarkavo blenderyje – ir viskas buvo puiku, – gūžtelėjo pečiais mano antroji pusė. Aš nepasiduodu: „Vis tiek nesigaus…“
Vis dėlto leidau jam parodyti, pamėginti. Po minutės blenderio efektyvumu įsitikinau, nes blynai dėl to netapo mažiau skanūs: keptuvėje jie puikiausiai kepė ir leidosi vartomi, o laiko ir jėgų sutaupiau.
Štai jis – naujas būdas!
Tik yra vienas „bet”– kiekvieną kartą, kai ruošiuosi gaminti blynus, automatiškai imu tarką, o ne blenderį. Pradedu tarkuoti, ir tik po minutės man šauna į galvą: „O kad tave, juk turiu blenderį!“
Tik suvokusi savo automatiškus veiksmus, aš pasiimu stebuklingą prietaisą ir imu jį naudoti.
Taip pat ir su šeimos scenarijais – ar tai būtų įprotis bendrauti su partneriu, vaikais, ar požiūris į pinigus ir maistą, į sėkmę ir nesėkmes, darbą, pasirinkimus, emocijų išraišką, bendravimo būdus ar požiūrį į save.
Mes įsisaviname elgesio modelius tėvų šeimoje, o toji seka giminės pavyzdžiais: kaip buvo priimta, kas buvo perduodama iš kartos į kartą, kas buvo skatinama, už ką buvo smerkiama.
Gilios šaknys – tai giminė. Viršutinės medžio šakos – tai mes. Šakos negauna sulčių tiesiogiai – tik vingiuotu keliu per kamieną ir kitas medžio dalis. Joms įtaką daro būtent galingas šaknynas, saugantis giminės istoriją.
Štai todėl mes ir veikiame grynai automatiškai, taip pat kaip ir aš automatiškai čiumpu tarką, o tik paskui ją pakeičiu blenderiu.
Ir tik todėl, kad sužinojau, kaip galima kitaip.
Ir todėl, kad kontroliavau veiksmą sąmoningame lygmenyje.
Lygiai taip pat veikia ir šeimos scenarijai.
