Santykių pradžia – tai įsimylėjimo laikotarpis. O įsimylėję mes užsiimame tuo, kad ieškome partneryje vien tik privalumų. O jeigu jie jau pasibaigė ir daugiau surasti neįmanoma, mes su entuziazmu pradedame juos išsigalvoti.
Iliuzija apie vien tik privalumus veda į susižavėjimą. Susižavėjimas veda į neapgalvotus žingsnius, pavyzdžiui, greitą apsigyvenimą kartu. Tačiau svarbiausia, kad bet koks susižavėjimas gali baigtis nusivylimu. Ir tada santykių pabaiga jau nebetoli.
Ar nebūtų geriau tiesiog nepulti į susižavėjimą, neprisikurti iliuzijų, o bendrauti su realiu žmogumi, gal tada santykiai kai kuriais atvejais nepasibaigtų taip anksti?
Kitas variantas – susižavėjimas, po kurio seka nusivylimas, ypač, vaizdžiai tariant, atkakliems ir temperamentingiems žmonėms gali sukelti norą bet kokia kaina pakeisti savo mylimąjį, pritempti jo realų charakterį prie savo lūkesčių. Gaila atsisakyti tokios saldžios iliuzijos, todėl gali būti panaudotos bet kokios priemonės. Kuo visa tai gali baigtis, manau, akivaizdu.
O ką jau kalbėti apie daugelio žmonių troškimą pagražinti save ir sukurti tą pačią, jau aptartą iliuziją. Ir jeigu esama noro pagražinti savo įvaizdį, tai, suprantama, noras išlaikyti žavesį kito žmogaus akyse taip pat atsiras.
Į ką dar stumia stiprus įsimylėjimas?
Į savininkiškumą, savaime aišku. Juk taip baisu prarasti ką tik atrastą meilę. O jei kas nors pavogs, pagrobs, suvilios, pervilios mano mylimąją? Tai sukelia pavydą. Savo ruožtu pavydas sukelia nepasitikėjimą ir siekį kontroliuoti. O kam patiks, kad juos kontroliuoja? Ne, žinoma, tiems, kuriems išorinė kontrolė reikalinga – šitiems tokie santykiai patiks. Bet vis dėlto jie svajoja ne apie tokią kontrolę.
Kas įdomiausia – kuo mažiau žmogus kontroliuoja save, tuo labiau jis stengiasi kontroliuoti viską ir visus aplink save. O stipriai įsimylėjusį žmogų perpildo, ką ten perpildo – užlieja emocijos, kokia jau čia gali būti savikontrolė? Todėl garantuotai verta tikėtis kontrolės iš to, kuris bijo prarasti. O tai vėlgi daugeliu atvejų veda prie santykių pabaigos.
Tai ką gi daryti, kad nepadarytume visų šių klaidų? Neįsimylėti? Žinoma, ne! Įsimylėkite! Ir, žinoma, įsimylėjus smegenys išsijungia, nuo to niekur nedingsite. Bet juk išsijungia ne visai iki galo!
Tik nepamirškite, kad susižavėjimą, iliuzijas kuriate patys savo noru. Žinote, kaip rašė Hakslis, faktai nenustoja egzistuoti dėl to, kad jų kas nors nepaiso.
Įsivaizduokite, kad labai skubate, jums labai norisi kuo greičiau kur nors nuvykti. Ir štai jūsų kelyje – sankryža. Šviesoforas rodo raudoną šviesą. O jūs nekantraujate kuo greičiau pasiekti savo tikslą. Tai kodėl gi neįsivaizdavus, kad šviesoforas rodo žalią šviesą?
Tas pats vyksta ir santykiuose
Atminkite, kad įsimylėjimas, be to, kad tai yra hormonų audra, yra ir dar ir noras rasti kuo daugiau privalumų savo aistros objekte. Tačiau tai yra būtent noras. Vadinasi, jūs galite tą norą kontroliuoti. Taip, tada pradings magija ir žavesys, bet užtat nepadarysite klaidų. Nors galite ir nekontroliuoti, spręskite patys.
