Jei nustosite totaliai kontroliuoti vyrą ir išmoksite pasitikėti, visas savo pastangas jis nukreips kuo geresniam rezultatui siekti.
Mielos moterys, merginos, kaip dažnai mes leidžiame sau nekontroliuoti vyro?
Būkime atviros ir sąžiningos. Nebūtinai šaukti apie tai garsiai, pakanka prisipažinti sau pačioms.
Oi, kaip nedažnai mes tai darome! Beprotiškai norisi kontroliuoti, valdyti, mums atrodo, kad jei ko nors paprašysime, jis viską padarys neteisingai. Ir jis iš tiesų padarys tai ne taip, kaip padarytume mes. Tačiau tai nereiškia, kad neteisingai!
Visiškai natūralu, kad visi žmonės skirtingi ir mąsto skirtingai. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Nesvarbu, kaip jis tai padarys, svarbus galutinis rezultatas.
Dar ankstyvoje vaikystėje mamos priima sprendimus, kaip sūnui rengtis, su kuo draugauti, kuo domėtis, kokia mergina jam tinka ir pan. O vaikinui tai – sunki našta, jis iš visų jėgų stengiasi išsikovoti pasirinkimo laisvę. Paauglystėje ima protestuoti ir jeigu pasiseks – ims gyventi atskirai, kur atras savo laisvę. Ir tai – irgi normalu.
Sutikęs merginą, jis siekia poelgiais ir veiksmais pritraukti jos dėmesį, stebina, lepina savo veiksmais. Merginoms tai labai patinka. Tačiau tapusios žmonomis, dauguma moterų siekia įvesti totalią kontrolę ir tuo paprasčiausiai sugniuždo vyriškyje vyrą.
Jos atima iš jo galimybę priimti sprendimus, prisiima visą atsakomybę už priimtų sprendimų pasekmes, be paliovos kritikuoja ir svaidosi pastabomis, kad vyriškis kažką daro ne taip.
O paskui pačios skundžiasi, kad vyras tapo kažkoks silpnas, be iniciatyvos, visai ne toks, kaip iki santuokos. Kas atsitiko?
Taigi jūs pačios su savo patologiška kontrole nesuteikiate jam galimybės būti savimi ir išreikšti savęs iki galo!
Pasitikėti žmogumi – reiškia tikėti juo, tikėtis iš jo geriausio, o ne blogiausio rezultato.