Kai renkamės partnerį santykiams, nesąmoningai orientuojamės į pažįstamą patirtį. Ieškome to, su kuo galėtume vėl ir vėl patirti „tas pačias“ emocijas, kurios mums yra suprantamos nuo ankstyvosios vaikystės ir priimtos, įsisavintos kaip tam tikra norma. Tokia norma ne visada gali tapti laimingi santykiai, tai gali būti ir kančios, tačiau psichika išmoko su jomis susidoroti.
Pavyzdžiui, mergina gyveno šeimoje, kurioje tėvas buvo patikimas, uždirbantis, priimantis sprendimus, apskritai – tikras vyras, kartais griežtas, kartais grubus ar pernelyg tiesmukas. Mama visą gyvenimą buvo vyro šešėlyje, po jo sparnu, ypatingai neišsiskirdama ir kažkur kažką nutylėdama, kad išsaugotų ramybę šeimoje, kad nereikėtų pyktis.
Turėdama tokį tėvą (psichologai tai vadina vidiniu objektu), nejausdama apsaugos, patikimumo, palaikymo deficito ir trokšdama kažko visai kito, moteris gali svajoti apie švelnų, meilų, rūpestingą, supratingą partnerį. Ir visai tikėtina, kad mūsų herojė pasirinks būtent tokį – pakylėtą ir rafinuotą.
Štai šioje vietoje siūlau grįžti prie nesąmoningo „pasirinkimo“. Pasirinkti tai pasirinko, o kur čia tėvų santykių kartojimas?
Labiausiai tikėtina, kad tam tikru momentu šis vyras, turintis subtilią sielos sandarą (tai nėra nei blogai, nei gerai, tai individuali savybė), padarys kažką tokio, dėl ko jo partnerė turės tapti uždirbančia, priimančia sprendimus. Ir tada – tegyvuoja nuo mažens pažįstami santykiai, išgyvenimai, jausmai ir emocijos. Tik moteris atsidūrė savo tėvo vietoje. Ir dabar jau ji sprendžia, koks bus jų bendras gyvenimas.
Daug ką (praktiškai viską) santykiuose mes darome nesąmoningai, o racionaliai paaiškinti vėliau padarytą pasirinkimą – nėra sunku.
Tik patirtis rodo, kad kartais santykiai nustoja tenkinti ir norisi kažką pakeisti. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, kokie yra kiekvieno vaidmenys šeimoje, ko laukiame iš partnerio ir kokie įsipareigojimai jam priskiriami – ant kokių pamatų laikosi ši pora?
Reikia stengtis sąžiningai atsakyti į klausimą „kodėl mes esame kartu?“ ir kuo mums geriau būti poroje, palyginti su tuo, kai esame laisvi.
