Baigėsi vestuvių iškilmės, ištyrinėtos gautos dovanos, suplauti indai, sušluotos sudaužytų bokalų šukės. Prasideda šeimyninis gyvenimas. Kuris iš naujų giminaičių žentui yra svarbiausias? Teisingai. Uošvė.
Iki atskiro būsto kol kas toloka, bet nieko baisaus, galima prisiglausti buvusios nuotakos, dabar jau žmonos, kambarėlyje. Tiesa, kad taip atsitiktų, žentui reikės sutvarkyti santykius. Su kuo? Teisingai. Su uošve.
Priešas jau pusiau įveiktas, jeigu mes jį gerai ištyrinėjame. Uošvė – senas kaip pasaulis, tarptautinės reikšmės gamtos reiškinys. Kaip ir kitus gamtos reiškinius, uošves galima klasifikuoti pagal įvairius požymius. Tuo ir užsiėmė keli tolimo Paragvajaus miestelio San Pedro gyventojai, skambiai pavadinę savo sambūrį Sisteminės analizės institutu.
Tai kokios gi gali būti uošvės? Ir ką daryti žentui, susidūrus su viena ar kita šios stichijos rūšimi?
Rūpintojėlė. Paima į savo rankas visą buitį, įskaitant vaikų auklėjimą ir jaunosios šeimos biudžetą. Toks galingas, viską aprėpiantis ir visur prasiskverbiantis rūpestingumas iš pradžių malonus, o vėliau tampa tiesiog nepakenčiamu. Žentas galutinai praranda orientaciją ir nebesupranta, ką jis vedė – dukrą ar jos mamą? Galima reakcija – pasivaikščiojimai „į kairę” arba alkoholizmas. Receptas žentui: suorganizuokite uošvei atostogas. Darykite viską, ką turite daryti, patys ir laiku.
Savininkė. Puoselėja svajones apie dukters skyrybas. Svajoti pradeda dar santuokų rūmuose. Visur ir visada, visose situacijose stoja į dukters pusę, net jeigu dukrelės požiūriai, nuotaikos ir poelgiai keičiasi kas antrą dieną. Žento nesėkmės ir visi įvykiai, išklibinantys jo autoritetą sutinkami nuoširdžiu džiaugsmu ir neužmaskuota piktdžiuga. Receptas žentui: imkitės klaidinančių, dėmesį nukreipiančių manevrų. Pavyzdžiui, nupirkite savo antrai mamai rotveilerį. Turės kuo užsiimti.
Gyvatė. Amžinai viskuo nepatenkinta, bet niekada nestoja į atvirą konfliktą. Ilgą laiką tik grėsmingai šnypščia, o paskui, visiškai netikėtai, puola ir įgelia. Receptas tik vienas: būkite atsargus ir laikykitės nuo jos kuo toliau. Jei netikėtai susitiksite, apribokite visas kalbas komplimentais ar pamėginkite nusipelnyti palankumą smulkiomis dovanėlėmis.
Seržantas su sijonu. Jos komandos nesvarstomos. Bet kokia savarankiškumo apraiška traktuojama kaip bandymas ištrūkti iš jos globos su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Dukrelė stengiasi kopijuoti mamą, tačiau kopija, kaip visi žino, visada gaunasi žymiai baisesnė už originalą. Receptas: tapti „pulkininku”. Tik tokiu elgesiu galima užsikariauti autoritetą šios uošvės akyse.
Aristokratė. Atsainiai geranoriška, tačiau smulkmenose visada duoda suprasti, kas šiuose namuose šeimininkas ir kokia milžiniška bedugnė skiria jos ir žento socialinius statusus. Receptas beveik toks pats, kaip praeitame atvejyje. Tik jūsų paties pasiekimai privers nulipti aristokratę nuo savo pjedestalo.
Idealas. Neturi jokių trūkumų. O tai įmanoma tik dviem atvejais: arba jums pasakiškai pasisekė, arba jus nuo uošvės skiria keli tūkstančiai kilometrų. Pastarasis variantas labai patrauklus sprendžiant šeimyninius konfliktus: jauna žmona neturės jokios galimybės pabėgti pas mamą dėl kiekvieno menkniekio ar nelabai menkniekio.
Gerbiami žentai! Jau seniai atrastas fundamentalus gerų santykių su uošve dėsnis. Jis labai paprastas: santykiai tuo šiltesni, kuo didesnis atstumas skiria abi santykių puses. Dėsnio efektyvumas patikrintas šimtmečių istorija. Visos kitos rekomendacijos – tai tik būdas bent šiek tiek palengvinti nelaimingų žentų kančias. Nesusigundykite iškeisti pirmųjų santuokos metų sunkumus ir savarankišką gyvenimą į apgaulingą uošvės kuriamą jaukumą ir komfortą. Trumpalaikė pergalė gali baigtis visišku strateginiu sutriuškinimu.
