Gana dažnai girdime: „ Apie norus nevalia kalbėti garsiai, nes kitaip jie neišsipildys“ arba „apie svarbius dalykus nevalia kalbėti garsiai, nes kitaip juos nužiūrės“ ir kitus minties variantus, kad dėl tam tikrų priežasčių turėtumėte nutylėti apie savo planus. Su kuo tai gali būti susiję?
Pirmoji ir akivaizdžiausia priežastis – žmogiškasis pavydas. Niekada nežinosite, kieno ausys gali išgirsti šią informaciją, kam ji sukels pavydą, kam pyktį, nes kartu su jūsų noru, kad viskas pavyktų, erdvėje sklandys ir kito žmogaus noras, kad viskas vyktų atvirkščiai. Todėl geriau atskleisti savo planus tik toje draugijoje ir aptarti juos su tais žmonėmis, kuriais 100% pasitikite, ir kurie apie jus negalvoja nieko blogo ir neturi jums piktų kėslų.
Antroji priežastis yra ta, kad kiekvienas ištartas žodis yra paleidžiamas į pasaulį ir gali būti įvairiai interpretuojamas. Tam įtakos turi šimtai veiksnių ir vėliau gali paaiškėti, kad noras išsipildė, bet ne taip, kaip norėjote. Arba pasaulis suteikia mums „grįžtamąjį ryšį“ – komentarus, kiek tai tikroviška, kaip geriausia tai padaryti – ir tada noras transformuojasi ir, labai tikėtina, įgauna ne tokį pavidalą, kokio norėtų jo autorius.
Žinoma, visi šie veiksniai ir jų destruktyvumas priklauso nuo paties asmens įsitikinimų. Jei neabejojama, ko norima, pavydo ir bet kokių neigiamų komentarų pavyks išvengti. Į juos tiesiog bus galima atsakyti, o tai tik sustiprins galimybę įgyvendinti tai, kas suplanuota.
Be to, yra praktika, priešinga šiam prietarui, – pristatyti pasauliui savo norą, garsiai išsakyti tai, ką galvojate. Todėl, norint sėkmingai įgyvendinti planus, geriau laikytis tokios taisyklės: jei kyla abejonių, baimės ir netikrumo dėl teisės gauti tai, ko norite, dėl to, kas apskritai įmanoma, geriau patylėti. Jei nekyla abejonių, geriau kalbėti garsiai ir būti pasirengusiam apginti savo poziciją.
