Kai dovanojame kažkam dovaną tik todėl, kad tai būtina ar privaloma, tuomet dovana netenka savo stebuklingos esmės ir prasmės.
Juk kartu su dovana mes galime padovanoti dalį savo širdies šilumos, savo meilės, savo geros nuotaikos, savo nuoširdžių palinkėjimų…
O kai dovana tampa pareiga – tuomet pati dovana tampa formali, todėl neteikia to džiaugsmo, kurį suteikia nors ir nedidelė, bet su meile įteikta dovana.
Todėl kartais reikalinga tokia diena, kuomet svarbiausia bus ne pati dovana, o nuoširdumo polėkis… Maži vaikai labai mėgsta taip išreikšti savo meilę…
Juk galima padovanoti pievos gėlių, popierinį lankstinuką, uogų vėrinį ant smilgos, gerą žodį, apkabinimą, gerovės palinkėjimą, arba… tiesiog šypseną. Savo artimiesiems, draugams, kaimynams, praeiviui, pasauliui…
Svarbiausia – padovanoti kartu tą ypatingą jausmą, kuris taip visus sušildo…
