Kažkam pavydas yra neatsiejamas nuo santykių su partneriu ar šeima. Netgi sakoma, kad jei žmogus nėra pavydus savo antrajai pusei, vadinasi, jis yra jai šaltas ir abejingas.

Tokiu atveju galima tikėtis, kad pavydas gali būti normalus, kiek tai apskritai įmanoma iš principo.

Pamėginkime išsiaiškinti, ar išties egzistuoja normalus pavydas ir ar įmanoma pažaboti nemalonius jausmus.

Normalus pavydas

Jeigu jūsų akivaizdoje jūsų antroji pusė užsiėmė kažkuo įtartinu (pavyzdžiui, baisiai įsijautė į susirašinėjimą) arba susidomėjo kažkokiu žmogumi (vakarėlis ar atsitiktinis susitikimas), gali pasireikšti visai adekvatus pavydo jausmas.

Šiuo atžvilgiu galima kalbėti apie užplūdusius ne pačius maloniausius išgyvenimus.

Taip pat daugmaž adekvačiu laikomas pavydas, būdingas 40-45 metų amžiaus moterims, kurioms staiga pradeda atrodyti, kad jos tapo niekam nereikalingos.

Neadekvatus pavydas

Jeigu trumpai, tai – būklė, artima paranojai. Patologinis pavyduolis gyvena savo emocijų ir nepasitikėjimo partneriu valdžioje.

Aiškintis priežastis galima labai ilgai ir nuobodžiai, o pats neadekvataus pavydo jausmas kyla bet kokia menkiausia proga, kur kiti žmonės neįžvelgtų jokių priežasčių pavydui.

Ar įmanoma kovoti

Ypač sunkiais atvejais savarankiškai šios problemos išspręsti neįmanoma, tada reikia kreiptis pagalbos į specialistą.

Tačiau esama bendrų rekomendacijų, kurios siūlo pavyduoliui visų pirma atsisakyti kontrolės modelio.

Jeigu kilo įtarimų, užuot pradėjus aiškintis santykius, reikia leisti sau nusiraminti ir sugrįžti prie šio klausimo šiek tiek vėliau, kai aplinkybės taps aiškesnės.

Tuomet šia tema bus galima normaliai pasikalbėti, vadovaujantis ne emocijomis, o faktais.

Be to, nereikia stengtis gyventi partnerio gyvenimą. Būtina išsaugoti ir savo buvusius interesus ir pomėgius.

.