Bendraudami su mažu vaiku, mamos ir tėčiai, patys to nesuvokdami, naudoja taip vadinamus „dvigubus signalus”.

Iš pradžių tėvai vaikui kažką leidžia, o paskui, nieko nepaaiškinę, uždraudžia.

Aiškių kriterijų ir argumentų trūkumas negatyviai veikia vaiką.

Mažasis paprasčiausiai nesupranta, kokiais atvejais „veikia“ leidimas, o kokiais – draudimas.

Dėl to vaikui kyla kaltės ir nerimo jausmas: jis mano, kad problema slypi jame pačiame, o ne tėvuose, kurie nesugeba normaliai paaiškinti „žaidimo taisyklių“.

Kas yra „dvigubas signalas“

Įsivaizduokime situaciją: vakar leidote vaikui suvalgyti daug saldumynų arba žiūrėti animacinius filmukus iki vėlyvos nakties, o šiandien pareiškėte, kad to daryti negalima.

Jums atrodo, kad vaikas viską supranta: „Jei tėvai leido, veiksmą galima atlikti, o jei neleido, tai negalima.

Iš tikrųjų daugelis mažų vaikų yra įsitikinę: „Jei kartą mama ir tėtis davė leidimą ką nors daryti, tai tą veiksmą galima kartoti ir paskui“.

Kad išvengtumėte problemų, iš anksto paaiškinkite vaikui „žaidimo taisykles“. Paaiškinkite, kad kažkoks konkretus leidimas yra vienkartinis.

Arba nustatykite aiškias ribas. Pavyzdžiui: „Tu gali tai daryti vieną kartą per savaitę.

.