Iš savo santuoka nepatenkintų žmonių dažnai išgirstu, kad aš, štai, išsiskirsiu ir susirasiu kažką geresnio. Kai kurie ne vien apie tai kalba, bet ir surizikuoja, žengia šį žingsnį ir… nusivilia. Kažkodėl ne tik kad geresnio, bet netgi panašaus į ankstesnį partnerį rasti nesigauna. Kodėl taip atsitinka?

Nuo ko bėgame?

Tikrai ne nuo gero gyvenimo. Kaupiasi nuovargis vienas nuo kito, tarpusavio pretenzijos, nuoskaudos. Kyla minčių, kad suklydome, pasirinkome ne tą žmogų. Nusivylimas pernelyg didelis. Šeimyninės laimės valtis atsitrenkia į banalios kasdienybės ir buities akmenis.

O juk taip norisi lengvumo iš santykių ir apskritai iš gyvenimo. Norisi, kad partneris rūpintųsi, padėtų dorotis su sunkumais, išklausytų, išgirstų, suprastų. O šitas ką daro? Iš jo nesulauksi! Tik rūgšti fizionomija vakarais, net nėra apie ką pasikalbėti.

Ir tada į galvą šauna išganinga mintis: „Išeisiu aš pas kitą, geresnį. Pradėsiu viską nuo nulio, kaip sakoma. Su šituo nepavyko. Ką gi, pasitaiko. Dabar turiu daugiau patirties ir tiksliai žinau, koks žmogus man reikalingas“.

Ir vaizduotė pradeda piešti patrauklius paveikslus. Štai mes sutinkame kitą žmogų. Jis nepanašus į dabartinį ar dabartinę, jis vos ne jo/jos priešingybė. Jis – tobulas žmogus, tarsi kino herojus iš televizoriaus ekrano tiesiai į svetainę išlindo. Meilė iš pirmo žvilgsnio, aistra, emocijų sūkurys. Kaifas!

Na, arba įsivaizduojame ramius, be fejerverkų, tačiau kupinus švelnumo, supratimo ir palaikymo santykius. Kuriuose daug lengvumo ir laisvės. Priklausomai nuo to, ko mums dabar taip trūksta.

Ir, padėję tašką nesėkmingai santuokai, net nepabandę pataisyti tos liūdnai pagarsėjusios šeimyninės valties, mes išsiskiriame ir leidžiamės ieškoti…

O kas toliau?

O toliau prasideda pažinčių su naujais žmonėmis kaleidoskopas. Ir čia įvykiai dažniausiai plėtojasi dviem variantais:

Sutinkame ne tokius, kokių mums reikia. Mes pasąmoningai lyginame naujus kandidatus su buvusiu partneriu, o naujieji neprilygsta ar apskritai stipriai pralaimi buvusiam. Per šeimyninį gyvenimą žmogus jau tapo savas, artimas, pažįstame jį kaip nuluptą su visais trūkumais, keistenybėmis, įpročiais. O naujuose kandidatuose mums viskas neįprasta. Jų trūkumai atrodo siaubingai nemalonūs. Nustembame, pamatę, kad mūsų buvęs/buvusi – ne toks jau blogas žmogus, kaip dabar paaiškėjo. Juo labiau, kad galime tai prisiminti per atstumą, o praėjus tam tikram laikui, pamirštamas tai, kas buvo bloga, o prisimenamas tik tai, kas gera ir šilta.

Sutinkame tą patį (arba tą pačią) – savo idealą. Džiūgaujame ir triumfuojame! Taip, viskas buvo ne veltui! Štai jinai – mūsų užsitarnauta, ilgai laukta laimė. Dabar pagyvensime!

Tačiau po kurio laiko nutinka kažkas netikėto ir neįsivaizduojamo, kas tiesiog į galvą netelpa. Priešais mus iškyla tarsi visiškai kitas žmogus. Žiūrime, netikėdami savo akimis – kaip galėjome TAIP susižavėti šiuo žmogėnu? Kaip?! Mūsų laimės troškimas buvo toks didelis, kad teko ant šio žmogaus prikabinėti daugybę iliuzijų ir padaryti jį savo romano herojumi, savo gelbėtoju. O paskui neišvengiamai susiduriame su rūsčia realybe ir nusiviliame.

Ieškodami pakaitalo savo partneriui, mes vadovaujamės mintimi, kad svarbiausia yra susirasti tinkamą objektą, teisingą, tada viskas bus taip, kaip reikia, viskas išsispręs savaime. Tačiau mes neatsižvelgiame į vieną esminę „smulkmeną” – kad ir kur nueitume, mes visada su savimi pasiimame save. Todėl keičiasi tik dekoracijos ir veikiantieji asmenys, o siužetas išlieka tas pats.

Gyvenimas gali susiklostyti įvairiai. Mes iš tiesų galime sutikti tinkamą žmogų ir nugyventi su juo širdis į širdį visą likusį gyvenimą. Bet galime ir blaškytis nesibaigiančiame ieškojime, rūšiuoti ir svarstyti variantus ir galiausiai taip nieko ir nesurasti. Todėl prieš priimant galutinį sprendimą dėl skyrybų, rekomenduočiau padaryti pauzę ir smarkiai pamąstyti.

Kas konkrečiai jums nepatinka jūsų dabartiniuose santykiuose? Ką norėtumėte juose pakeisti? Kokie svarbūs jūsų poreikiai nėra patenkinti? Ką jūs patys darote, ką įnešate į šiuos santykius, kad jie dabar klostosi būtent taip ir ne kitaip? Jeigu partneriai turi abipusį norą išsaugoti santykius – tai jau visai neblogas šansas įveikti krizę.

.