Visi mes lepiname vaikus. Kaip jie džiaugiasi netikėtais siurprizais ar trokštamais žaisliukais! Tačiau čia labai svarbus saiko jausmas. Užvertę mažylį dovanomis, auginame mažą vartotoją, kuris daiktus vertina labiau už bendravimą su mylinčiais tėvais. Kaipgi pradžiuginti vaiką be dovanų ir saldumynų, kaip išvengti isterijų parduotuvėje? Ar apskritai kenkia smulkios dovanėlės? Viskas priklauso nuo situacijos.
Pavyzdžiui, močiutė kiekvieną kartą atneša vaikui kokį nors siurprizą, kad šis jos lauktų. Tačiau tokiu būdu vaikas mokomas džiaugtis ne susitikimu su močiute, o jos atnešamomis dovanomis. Jeigu sekantį kartą ji dovaną pamirš, vaikas užsigaus ir nusivils. Ir pati močiutė nukabins nosį: „Aš tau dovanas dovanojau, o tu, pasirodo, be jų manęs nemyli!”
Meilę vaikams geriau demonstruoti per nematerialias gėrybes. Leisti mažyliui atvirai kalbėti apie savo pergyvenimus, apie tai, kas džiugina, kelia nerimą, kas jaudina – be baimės, kad šie pergyvenimai bus nuvertinti, sumenkinti, išjuokti. Leisti jam dalintis savo samprotavimais. Gauti pagarbius ir išsamius atsakymus į begalybę savo „kodėl?”, „kam?” ir „kaip?” Kartu pažaisti ir užsiimti veikla, kuri suartins ir leis nuoširdžiai pabendrauti. Štai tada mažasis nekantriai lauks susitikimo su jam įdomiu ir svarbiu žmogumi, su kuriuo galima puikiai praleisti laiką.
Tas pats pasakytina apie „savaitgalio tėčius”. Dažnai atskirai gyvenantys tėvai tampa idealiais. Kiekvienas susitikimas su jais – šventė. Jie viską leidžia, kadangi retai matosi su vaiku – pavyzdžiui, kartą į savaitę. Toks tėtis laisvas nuo kasdieninio auklėjimo, užverčia dovanomis. Ir pasirengęs nupirkti viską, kad tik užglaistytų kaltę prieš vaiką. Būtent šito reikėtų vengti, jei norite, kad vaikas mylėtų jus, o ne tai, ką galite jiems duoti.
Isterija parduotuvėje. Ką daryti?
Dažniausiai isterijas kelia ikimokyklinio amžiaus vaikai, kad gautų, ko užsimanė bet kokia kaina. Isterija – tai spektaklis, dėl to jai reikalingi žiūrovai. Parduotuvė šia prasme – ideali vieta.
Tėvams belieka tik viena – atkakliai laikytis savo pozicijos. Pavyzdžiui, nepirkti būtent to, dėl ko buvo sukelta isterija. Raudonuoti, blykšti, nervintis, tačiau nenusileisti. Ir neskatinti šio elgesio tokiais išsireiškimais, kaip: „Nusiramink, aš nupirksiu tau šitą žaislą kitą kartą” arba „Tučtuojau liaukis, kaip tau ne gėda?”, Reikia palaukti, kol vaikas pavargs ir liausis. Tai nutiks neišvengiamai. O kai nusiramins, pasakykite: „Nusprendei nusiraminti? Džiaugiuosi”. Ir eiti drauge namo.
Tokius aktorius naudinga palikti be žiūrovų. Kadangi spektaklis vaidinamas asmeniškai jums, reikia paprasčiausiai eiti toliau – link išėjimo iš parduotuvės, į kitą skyrių ar dar kur nors, kur ruošėtės apsilankyti. Aktorius būtinai seks iš paskos, grius jums po kojomis skersai kelio, kadangi svarbiausias žiūrovas (ir pinigų šaltinis, kas be ko) jam esate būtent jūs.
Nepasidavę šantažui, išsaugosite suaugusio žmogaus ir tėvo/mamos autoritetą: jei tėvai pasakė, kad nepirks, reiškia, taip ir bus. Vaikams labai reikalingos ribos, jiems būtina suprasti, kad jeigu suaugęs žmogus nusprendė, tai sprendimas neatšaukiamas. Tai leis išvengti panašių situacijų ateityje. Reikia, žinoma, ir daug kantrybės bei dvasinių jėgų, o taip pat sutuoktinio palaikymo šiame klausime. Sutuoktinis gali sugriauti jūsų autoritetą, nupirkdamas tai, ko nepirkote jūs. Ir vaikas supras, kad gerai pasistengus, galima pralaužti suaugusio nustatytas ribas arba jas apeiti, kreipiantis į kitą iš tėvų, kuris „lošia už jį”.
Vaikui ne taip jau smarkiai reikia to žaislo ar daikto, kurio reikalauja. Vaikui svarbi pati galimybė pralaužti suaugusiųjų nustatytas ribas, „įveikti” tėtį/mamą, įsitvirtinti ir įsitikinti, kad santykiuose svarbesnis yra jis, vaikas, o ne tėvai. Jeigu neturite jėgų kentėti isterijų ir perkate viską, ko mažasis užsimano, teks susitaikyti su faktu, kad bosas šeimoje yra būtent jis. Ir jo paklusnumą teks reguliuoti tik perkant ir dovanojant, teks „atsipirkti” nuo jo, o vaikas ir toliau jumis manipuliuos savo nuožiūra.
Vaiko niekas nedžiugina, išskyrus pirkinius
Šiuo atveju laikas griebtis už galvos, skambinti visais pavojaus varpais ir ieškoti šeimos psichologo, kuris padės sutvarkyti santykius šeimoje. Emocinis tėvų ryšys su vaiku šiuo atveju smarkiai pažeistas. Bendravimo tikslu turi tapti pats bendravimas, o ne stiprios emocijos, patiriamos, gavus dovaną.
Šiuo atveju vaikas supranta, kad yra mylimas, kad juo rūpinasi tada, kai jam kažką nuperka. Kai kuriose šeimose tai išties yra būdas parodyti meilę. Tačiau aptariamu atveju vaikas ir pats mokosi būtent tokiu būdu reikšti savo rūpestingumą ir švelnumą.
Džiaugsmas – tai jausmas, kurį žmogus jaučia, gavęs, ko norėjo, kai jam patinka, kas vyksta aplinkui. Meilės ir rūpestingumo poreikį artimieji patenkina tada, kai yra šalia, kai vaikas gali juos apsikabinti ir leisti su jais laiką. Šiuo atveju jis džiaugiasi, kad turi tėvus, senelius ir močiutes, jis pats jaučia jiems švelnumą ir mokosi mylėti.
O jeigu vietoje rūpinimosi, meilės ir apkabinimų jis gauna eilinį pirkinį, mažasis, žinoma, irgi apsidžiaugs, tačiau džiaugsmo bus ne per daugiausia ir jis labai greitai praeis. Išliks nepatenkinto meilės ir artomo poreikio jausmas, kuris augs kartu su vaiku. Suaugusiame gyvenime viskas baigsis tuo, kad bendraudamas su priešinga lytimi, šis vaikas neturės galimybės džiaugtis kitu žmogumi vien dėl to, kad jis yra greta.
Ką daryti, jei mažylis vertina tik dovanas? Reikia atkurti emocinius santykius. Domėtis, kas įvyko šią dieną, kas laukia jo rytoj, kas, galbūt, kelia nerimą. Pasakoti apie save, dalintis savo dienos įvykiais (svarbiausia – neperkrauti ir neversti vaiko spręsti jūsų problemų). Jeigu esate užsiėmę ir negalite skirti daug dėmesio, pasiūlykite padaryti tai vėliau: „Dabar aš negaliu. Pasikalbėsime po pusvalandžio, tinka?” Dažniau apkabinkite, sugalvokite bendrų užsiėmimų, kurie būtų įdomūs jums abiem, praleiskite kartu daugiau laiko. Paaiškinkite situaciją kitiems šeimos nariams: sutuoktiniams, močiutėms ir senelėms, tetoms ir dėdėms, krikštatėviams. Dažniau susirinkite visa šeima, drauge išgyvenkite emocijas, dalinkitės jomis ir palaikykite vienas kitą.
