Jei kokiam nors vyrui padedate, maitinate ir palaikote jį emociškai, jis gali jus supainioti su savo Idealia mama. Net jei esate vyras. Tai susiję ne su lytimi, o su pozicija, kurią užėmėte. Ir poziciją, kurią užėmė žmogus, kurį maitinate.
Jūs neprivalote tapti motina suaugusiesiems
Tai – žindymo pozicija. Žinoma, metaforiškai. Kitas žmogus įsitaisė jums ant rankų, o jūs jį sūpuojate, raminate ir maitinate. Jūs jo gailite ir glostote jam galvą.
Net jeigu atrodote kaip du suaugę žmonės. Bet vis tiek esate Tobula Motina, o tas kitas – jūsų vaikas. Jūs duodate energijos, pieno. O antrasis vartoja. Ir myli jus už tai, giria ir myluoja. Tu esi tokia maloni arba tu toks geras! Kaip mama! Kaip ideali motina, kurios savo sieloje ilgisi kiekvienas vyras.
Na štai, o dabar pamėginkite nepamaitinti vaiko ir jo neglostyti. Jis supyks. Ir apskritai anksčiau ar vėliau ims pykti, kai negalėsite patenkinti visų jo užgaidų ir norų.
Arba tiesiog jo gyvenime nutiks nemalonių įvykių: užsigaus, ims skaudėti ausį arba paims paskolą ir negalės grąžinti. Arba vyras įžeis, žmona neištikima… Kas dėl visko kaltas? Žinoma, motina. Juk ideali motina turėtų rūpintis, kad kūdikiui būtų gerai, tiesa? Jei kūdikis jaučiasi blogai, reiškia, motina juo blogai rūpinasi.
Ir „kūdikis“ pradeda lieti savo nepasitenkinimą ir pyktį ant „motinos“. Niršta, rodo kaprizus. Motina turi su tuo susitaikyti, tiesa?
Net jei jo paties motina už menkiausią agresijos apraišką duotų į uodegą, jūs šiam žmogui ne nuosava, o Ideali motina. Kantri, švelni, atlaidi, besąlygiškai mylinti savo kūdikį. Kuris dabar visą savo nepasitenkinimą išlieja ant jūsų ir reikalauja žvaigždžių nuo dangaus bei čiulptuko. Ko jūs apskritai negalite suteikti. Ach negalite? Tada laikykitės!
Tipiškas motinos ir vaiko santykių pavyzdys – alkoholikas ir jo žmona. Ji jį gydo, maitina, bara ir „laiko ant rankų”. Alkoholikas iš pradžių karštai dėkoja, o paskui dėl visko kaltina savo Tobulą motiną.
Štai kas nutinka, kai žmogus jus supainioja su savo Idealia Motina. Su savo asmenine Tobula Motina. Jis reikš pretenzijas – tokias, kad jūs tik aikčiosite. Ir visą savo negatyvą išlies ant jūsų. Reikalaus, užtaisys isterijas, piktinsis, išlies ant jūsų visą savo blogą nuotaiką.
O kai pavargsite visa tai kentėti ir jūs, suaugę dėdė ar teta, pabandysite atvesti tą žmogų į protą ir priminti, kad jiems jau nemažai metų, o jūs nesate jų motina, jie pasakys, kad juos išdavėte. Palikote juos. Pasielgėte blogai, niekšiškai, galima sakyti, išvežėte juos į mišką vidury žiemos ir ten palikote! Palikote juos su svetimais žmonėmis! Ir jie tuo patys šventai tikės, kas blogiausia.
Štai kodėl negalima tapti motina suaugusiam žmogui. Tiems, kurie iš pradžių taip liaupsina jūsų gerumą, susižavėję žiūri jums į akis ir giria, kad esate kaip mama. Jūs esate motina tik savo vaikams. Ir niekam daugiau.
Arba esate tiesiog visiškai atskiras žmogus, kuris negali kito nešioti ant rankų ir maitinti krūtimi visą gyvenimą. Tai visada labai blogai baigiasi…
One thought on “Kodėl nereikia tapti motina suaugusiam asmeniui”