Kaip ir visi santykiai tarp žmonių – tėvų ir vaikų, viršininkų ir pavaldinių – vyro ir moters dinamika poroje turi savų išskirtinių niuansų. Tam, kad santykiai būtų harmoningi ir abu partneriai juose jaustųsi gerai, tokius niuansus būtina žinoti.

Šiame straipsnyje pakalbėsim apie tai, kas yra šeimos galva ir kodėl tiek vyras tiek moteris jaučiasi geriau, kada šeimos galva yra vyras.

Moteriai nebėra prievolės paklusti

Vyras – šeimos galva yra įprastas konceptas. Jis funkcionavo šeimose tūkstančius metų. Tačiau šis šeimos modelis neretai buvo pastatytas ant prievartos, t.y. moteris nelabai turėjo iš ko rinktis. Net jeigu vyras visiškas despotas, jai buvo saugiau priklausyti šeimai ir likti su juo negu bandyti atsiskirti. Šiais laikais moteris yra žymiai laisvesnė ir turi galimybę rinktis vyrą ne iš baimės, bet iš laisvės ir noro būti kartu.

Su tuo ateina galimybė rinktis kitą elgesio modelį poroje – valdyti šeimą, priiminėti sprendimus, reguliuoti vyrą užuot leidus lyderiu būti jam. Moteris tą ne tik puikiai sugeba, bet neretai jaučiasi patogiau šeimos vežimo vadžias laikydama savo rankose negu atiduodama vyrui. Dalis moterų tą daro labai akivaizdžiai, dalis – ganėtinai subtiliai.

Atrodytų, o kur problema? Moteris tą puikiai sugeba, tegul ir daro. Problema yra tame, kad tokioje dinamikoje vyras nebesijaučia vyru, o moteris – moterimi. Kyla abipusis nusivylimas ir pora gal net nesuprasti, kodėl.

Moterys nesimyli su žemesniais už save

Vienas įdomiausių faktorių, įtakojančių porų iširimą tuo atveju, kada moteris priima lyderio poziciją, yra tas, kad moterį traukia lygūs arba statusu aukštesni už ją vyrai, t.y. daugiau uždirbantys, intelektualesni, daugiau pasiekę, geresni už moterį toje sferoje, kur jai aktualu. Kada moteris poroje tampa lydere ir šeimos galva, dažnai ne vyras, o ji pati inicijuoja skyrybas. Vyras pradeda jos nebedominti kaip vyras, moters žodyne atsiranda tokios frazės kaip „jis geras žmogus“, „jis puikus tėvas“, bet „aš matau jį tik kaip draugą“, „jis manęs nebetraukia kaip vyras“.

Moterys genetiškai užprogramuotos ieškoti geriausio patino. Žinoma, tarp žmonių tai yra gerokai komplikuočiau negu tarp gyvūnų, tačiau ši tendencija yra ir kiekviena moteris puikiai tą žino jeigu tik atkreipia dėmesį. Užtenka peržvelgti moteriškų meilės romanų scenarijus ir aiškiai matyti, kas traukia ir jaudina moteris. Vyras, tuo tarpu, gali ir jaučia trauką statusu žemesnei už save moteriai.

Vienas žymiausių pasaulyje pasimatymų kaučečių Matthew Hussey pasakoja apie tokį fenomeną – kuo moteris užima aukštesnę poziciją uždarbio ir statuso prasme, tuo jai sunkiau surasti vyrą. Ji nori bent jau ne prastesnio už save, o tokių natūraliai tampa gerokai mažiau. Matthew išreiškia nuostabą – atrodytų, pasiekimai turėtų duoti moteriai laisvę rinktis. Ji pati sau susikūrė geras fizines ir socialines sąlygas taigi nereikia to ieškoti pas vyrą.

Tačiau realybė kitokia – prastesni vyrai tokių moterų netraukia. Kitas pavyzdys buvo itin gražios ir turtingos verslininkės bandymas įrodyti, kas ji yra žymiai patrauklesnė ir įdomesnė vyrams (kalba ėjo apie ilgalaikius santykius) nei absoliuti dauguma moterų. Ji ieškojo tokio pat turtingo ir užimančio aukštą statusą kaip ji pati, sakydama, kad tik tokios kaip ji turi realų šansą su šiai vyrais.

Pasimatymų specialistas tai pakomentavo visiškai netikėtai: vyrui nereikia partnerės, su kuria jis turėtų konkuruoti, kuri jaustųsi laisva reikšti pretenzijas, kelti reikalavimus nes yra tokiame pat lygyje kaip ir jisai. Jam reikia moters, kuri palaikytų, mokėtų sekti ir pageidauti, o ne konkuruoti ir reikalauti, būti dėkinga už tai, ką gauna iš vyro vietoje pozicijos “už ką man dėkoti jei aš pati galiu tą patį sau duoti?”

Vyras nori turėti šalia moterį, o ne verslo partnerį. Tokias istorijas galiu patvirtinti iš savo praktikos – vadovo pareigas užimantys vyrai nori iš savo moterų minėtų moteriškų savybių, o ne tokio pat aukšto statuso ir pajėgumų kaip jo paties.

Vyrai geresniai moteriai už save jaučia aistrą, bet ne sveiką trauką

Vyrai nėra linkę rinktis statusu aukštesnių moterų, o jeigu, vedami aistros, pasirenka, santykiuose pradeda jaustis prastai. Tokią moterį pasirinkęs vyras gali jausti jai aistrą, nes aistra teka iš žemesnio į aukštesnį, t.y. į tai, kad nepasiekiama, geriau, įspūdingiau. Tačiau tokia aistra nėra natūrali trauka, o neurotinė priklausomybė siekti nepasiekiamo ir svaigintis stipriomis emocijomis.

Būna, kad atstačius poros dinamiką ir moteriai užleidus lyderio pozicijas, vyras liaujasi jausti jai trauką – kada nepasiekiamas tapo pasiektu, aistra baigėsi ir reikia ieškoti sekančios nepasiekiamos moters. Atrodytų, gal tuomet geriau tą nepasiekiamumą išlaikyti? Būtų geriau, jeigu tokie santykiai būtų gražūs ir malonūs. Tačiau paprastai jie būna labai varginantys ir kupini įtampos, be tikro žmogiško ryšio ir artumo. Vienas pastoviai turi bėgti, o kitas vytis, kad išlaikytų reikiamą įtampą, bet kartu jie niekada nesusieina arba sueina labai trumpam atokvėpiui.

Ar gali lyderiais būti abu?

Praėjus pakankamai laiko nuo pažinties, kada pora pradeda gyventi labiau rutininį gyvenimą, pradeda formuotis jų tikroji poros dinamika. Ryškėja, kas santykiuose lyderiauja, o kas paklūsta, kas nustatinėja ribas ir žiūri, kad jų būtų laikomasi, kas daro sprendimus ir t.t. Iš karto kyla klausimas – ar gali tą daryti abu, be vieno iš poros lyderiavimo?

Gali, tačiau iškyla anksčiau minėtas pavojus – moteris pradės matyti vyrą kaip savo gerą draugą, bet ne daugiau, o vyras neteks atsakomybės jausmo, kuris jį augina į brandų vyrą. Kartu neliks pojūčio, kad vyras ir moteris yra priešingi poliai. Širdies ryšįs, meilė, šiluma gali likti, bet neliks arba labai susilpnės seksualinė trauka, santykiai taps labiau brolio ir sesers.

Taigi jeigu poroje lyderiauja vyras ir tą daro išmintingai, t.y. nebando piktnaudžiauti lyderio pozicija, tiek vyras tiek moteris santykiuose jaučiasi savo vietoje ir vienas kitą mato būtent kaip vyrą ir moterį, o ne vaikų mamą ar tėvą, sutuoktinį, partnerį namų priežiūrai ar tiesiog žmogų, be ryškesnio pojūčio, kad jis ar ji yra priešingos lyties.

Atvejai, kada moteris gali lyderiauti

Yra situacijų, kada moters lyderystė yra natūrali, pvz ji yra medikė ir kur nors viešoje erdvėja kažkam pasidarė bloga. Labai normalu, kad ji duos komandas ir vyras joms paklus. Galima turėti sritis, kuriose lyderiauja moteris ir jeigu vyras prisijungia jai padėti, paklūsta ir nebando perimti vadovavimo. Kada abu partneriai turi stiprius charakterius, tokias sritis ar situacijas galima turėti ir netgi perklausti vienas kito konkrečioje situacijoje – tu vadovausi ar aš? Nusprendę, kuris lyderiauja, abu atitinkamai ir elgiasi. Tačiau tai yra konkrečios situacijos, o ne poros santykiai apskritai.

Moteris nori jaustis esanti už vyro

Moterys pas mane konsultacijose atviru tekstu sako: “aš noriu, kad vyras mane pastatytų už savęs, noriu jaustis moterimi ir būti už jo kaip už sienos”. Problema tame, kad jeigu anksčiau moteris buvo priversta būti už vyro, dabar ji gali rinktis ar būti už jo ar virš jo.

Moterys pačios pasirenka lyderės poziciją ir vyras yra praktiškai bejėgis – naudoti grubios jėgos jis negali, o moteris nėra priklausoma nuo vyro nei moraliai nei finansiškai ir gali bet kada jį palikti. Kadangi moteris yra silpnesnė lytis tik fizine prasme, o visomis kitomis mažų mažiausiai lygi vyrui, uždominuoti vyrą tampa labai paprasta. Konsultacinėje praktikoje sutikau turtingų, aukšto rango vadovų uždominuotų savo moterų.

Ne gana to, berniukus šiais laikais auklėja išskirtinai moterys – mamos, auklėtojos, močiutės – ir vyrai yra pripratinti prie moteriškos lyderystės. Motinos ne taip ir dažnai būna pakankami išmintingos, kad užaugintų berniuką į vyrą – globoja, reguliuoja, lepina, laiko prie savęs bijodama ir nenorėdama paleisti ir taip stabdo augančio vyro brandą.

Yra genčių, kuriose berniukai, inicijuojami į vyrus, yra atplėšiami nuo motinų ir išvedami į laukinę gamtą praeiti reikiamas patirtis, kad atsijunkytų nuo motinos ir per daug patogaus gyvenimo, išmoktų tvarkytis su gentyje esančiomis rolėmis ir atsakomybėmis. Moterys išlieja daug ašarų, tačiau jų sūnūs grįžta būdami nebe mamos berniukais, bet jaunais, pilnaverčiais vyrais.

Moterys gali sudaryti panašias sąlygas savo vyrui augti – atiduoti vyrui atsakomybę už šeimą, sprendimus, finansus ir leisti jam mokytis bei klysti. Tačiau reta moteris nori žiūrėti į vyro klaidas ir ji mieliau pati daro vis daugiau ir daugiau neduodama vyrui net šanso tapti tikru šeimos lyderiu.

.

Kaip sustatyti poros hierarchiją į vietas?

Poros hierarchijos atstatymas yra procesas, nes abiem tenka išmokti būti naujose rolėse su skirtingais iššūkiais ir atsakomybėmis. Moters iššūkis yra pradėti atleisti vadžias ir vis daugiau atsakomybės bei sprendimų atiduoti vyrui. Dar didesnis iššūkis yra nenukeliauti į priešingą pusę ir nepaklusti aklai taip kaupiant nepasitenkinimą vyru.

Moteris turi išmokti gauti savo poreikių patenkinimą išlaikant atitinkamą pagarbą vyrui kaip poros lyderiui. Ji turi eiti pas vyrą kaip karalienė pas karalių – žinodama savo vertę bet kartu gerbdama tai, kad jis yra karalius. Realiai poroje tai pasireiškia ganėtinai subtiliai, tačiau neturėjau nei vienos poros, kuri paklausta aiškiai nejaustų, kas pas juos yra lyderio pozicijoje.

Lyderystė labai sekina moterį

Moteris, tapusi šeimos galva, užsikrauna ant savo pečių didžiulę naštą. Ji pati pasirenka laikyti visus namų kampus ir dėl to tampa nuolat pervargusia, niekur nespėjančia ir nebesusitvarkančia su prisiimtomis atskomybėmis namų tvarkytoja. Kadangi moteris paprastai yra daug darbžtesnė, atsakingesnė, atidesnė ir labiau linkusi viskuo rūpintis reikia ar nereikia, jos našta yra gerokai didesnė nei ta, kurią neštų lyderiu tapęs vyras. Tokią naštą moteris užsikrauna dėl dviejų priežasčių – baimės ir puikybės.

· Baimė yra nesitikėjimas vyru ir pačiu gyvenimu, kad viskas bus gerai net jeigu moteris atleis vadžias ir atsipalaiduos. Ji yra giliai viduje įsitikinusi, kad jeigu pati neapšokinės visų kampų, šeima išmirs nuo ligų ir bado, o namai sugrius. Taip pat jos pajautimu vyras yra niekam tikęs kaip galintis pasirūpinti šeima taigi nelieka nieko kito, kaip viską daryti pačiai.

· Kita baimė yra, kad vyras, tapęs lyderiu, taps despotu ir pradės naudotis situacija.  Dalis vyrų elgiasi neblogai kol yra užspausti ir laikomi berniuko sąmonėje, tačiau tapę lyderiais pradeda „atsiimti“ už tai, kaip jautėsi kada lyderiavo moteris ir pradeda ne globoti moterį, bet ją žeminti ir kerštauti. Kiti vyrai iš karto yra despotai ir moterį gąsdina galimybė tai patirti savo poroje.

· Puikybė yra noras jaustis, kad nuo moters priklauso visos šeimos gerbūvis ir jeigu ne ji, viskas paprasčiausiai sugriūtų. Jai patinka jaustis svarbia, reikšminga, o kartu turinčią teisę į pretenzijas, nepasitenkinimus, grubius žodžius – ji gi tiek visko daro! Tai pat yra lengviau gyventi kitų gyvenimus nei atrasti savo, todėl trauka užsiversti daug darbų, pareigų ir netūrėti laisvo laiko sau labai didelė.

· Puikybė taip pat yra malonumas turėti tą, kad ir subtilų, jausmą, kad aš esu aukščiau. Kaip vyras gali tapti despotu gavęs valdžią taip despote gali tapti moteris. Tačiau moters despotiškumas dažnai yra žymiai delikatesnis, apgaubtas tarnystės skraiste, o nepagarba vyrui paslėpta po “nusipelnytu” nepasitenkinimu ir “akivaizdžiais” faktais, kad moteris poroje yra geresnė, pajėgesnė ir vertingesnė.

· Viso šito pasekmėje vyras jaučiasi nevertinams, negerbiamas, netgi žeminamas. Užtenka, kad moteris į jį žiūrėtų šiek tiek iš aukšto ir jos žodžiuose, balso intonacijoje, veiksmuose atsispindės šis požiūris. Vyrai tą puikiai jaučia, porą pradeda sudaryti du nelaimingi, nepatenkinti žmonės ir santykiai degraduoja.

Iššūkiai, su kuriais susiduria vyras

Vyras susiduria su išbandymu valdžia, t.y. tapęs šeimos galva jis turi sugebėti išlikti vadovu, o ne tironu, prisiimti atsakomybę nepaskęsdamas kaltėje, tvarkytis su iššūkiais tačiau taip, kad liktų laiko žmonai ir vaikams. Jo reikalas yra rūpintis savo moters ir vaikų gerbūviu atsižvelgiant į jų prašymus, norus, pageidavimus, o ne į savo fantazijas apie teisingai funkcionuojančią šeimą.

Piktnaudžiauti valdžia labai paprasta. Puikus jausmas, kada visi paklūsta ir šoka paskui mūsų dūdelę. Tačiau gražių santykių ant tokio pagrindo nepastatysi ir namie lauks ne mylinti, besidžiaugianti vyru moteris, bet išsigandusi, užguita namų šeimininkė. Todėl pagrindinis iššūkis vyrui yra išmokti girdėti ir atsižvelgti į moters norus, derinti juos su savo norais ir neperlenkti lazdos nei į vieną pusę. Pažinti moters psichologinius niuansus ir mokėti ją atjausti, išklausyti, gerbti jos skirtingą nei jo paties psichiką ir emocinį pasaulį.

Jeigu vyras žiūrės tik savęs, taps nepagarbiu, nemylinčiu despotu. Jeigu žiūrės tik moters – „nusišlepetins“ ir neteks moters pagarbos. Lyderis turi mokėti prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o tai yra labai nepatogu, nes prasti sprendimai ves į pasėkmes su kuriomis teks susidurti. Jeigu vyras nori būti lyderiu, bet nelaiko moters nepasitenkinimo dėl prastų jo sprendimų, perkelia kaltę ir atsakomybę moteriai, aiškinasi, teisinasi ir taip žeminasi prieš moterį, jis ilgai lyderio pozicijoje neišbus. Moters reikalas yra duoti vyrui šansą ir atsistoti už jo savo laisvu pasirinkimu, tačiau kaip vyras tvarkysis su šia pozicija bus jo charakterio išbandymas.

Poros hierarchija yra prastatyta ant mūsų pačių psichologinių niuansų ir ignoruoti savo giluminių poreikių negalime. Kiekviena moters svajoja, kad vyras ją globos, pasirūpins, kad už jo galės jaustis saugi. Kiekvienas vyras svajoja būti gerbiamu lyderiu, kuriam rodomas pasitikėjimas ir pagarba, jei ne visuomenėje tai bent jau savo žmonai ir vaikams. Galime gyventi be šito, tačiau negalime jaustis pilnavertiškai santykiuose jeigu apverčiame hierarchiją aukštyn kojomis ir nustumiame savo giluminius poreikius dar giliau.