Jeigu mylite žmogų, mylėkite jį kaip visumą, tokį, koks jis yra, ir nesistenkite jo perdaryti.

Niekas nepradės keistis dėl jam daromo spaudimo, priekabių ir nesibaigiančių moralizavimų. Jei mylite žmogų, tai viskas, ką kiti laiko trūkumais, jums bus tik mielais ypatumais, už kurias mylėsite dar stipriau.

Jeigu tavyje nėra meilės, tai nesugebėsi įvertinti ir gerųjų bruožų.

Nereikia laukti, kad žmogus taps geresnis. Jeigu jis jums nėra pakankamai geras dabar, patikėkite manimi, viskas, kas jus dabar viso labo šiek tiek erzina, ateityje sukels didžiulį priešiškumą ir net neapykantą.

Suprantate, mylimas žmogus – jis visada geriausias, netgi jeigu jūsų aplinkai atrodo blogas.

Negyvenkite ateitimi, piešdami sau nuostabius paveikslus ir vizijas apie žmogų, kuris dabar nekelia jums stiprių ir šiltų jausmų.

Negalvokite, kad apsiprasite, prisitrinsite ir nusiraminsite. Viskas baigsis labai greitai, be to, netgi normaliai net neprasidėjus. Neužpildykite žmogaus savo iliuzijų turiniu, tarytum pyrago įdaru.

Taip, žmonės kartais keičiasi. Tačiau tik tada, kai šių pokyčių iš jų visai nesitikime. Jie keičiasi, kai mes juos nuoširdžiai mylime ir kai jie myli mus. Jie patys nori tapti geresniais, kadangi mato, kaip mums su jais gera ir dėlto pražysta ir išskleidžia sparnus.

Todėl, jei žmogus jums nelabai patinka, nustokite daryti jį sau patogiu ir niršti ant jo vien dėl to, kad gamta jam nedavė tų savybių, kurios padėtų jums jį pamilti.

Palikite jį ramybėje, galbūt jis yra kažkieno kito laimė ir kažkas kitas dabar meldžia likimo sutikti būtent jį…