Kalbėkime atvirai. Žmogus – ne automobilis, pateiktas automobilių salone bandomajam važiavimui – pasivažinėji, nepatinka, apsisuki ir nueini.
Negalima žmogaus paimti tokiam išbandymui, užmezgant santykius – atseit, jei suprasiu, kad tai ne mano žmogus, tai tiesiog apsisuksiu ir išeisiu.
Žmogus – ne automobilis.
Jis turi širdį, gyvą, karštą širdį, kuri myli ir gali jausti skausmą.
Ir ji nėra parduodama, ji nėra testuojama.
Kai ją testuoji, kai mėgini pasižiūrėti, kaip ta širdis „važiuoja”, o paskui numoji ranka, supratęs, kad tai ne tavo – kai tai padarai, toji širdis numiršta.
Žmogaus širdis – ne mašina, kuriai nei šilta, nei šalta nuo tokių testų.
Jei nesate tikri – nedrįskite net liestis prie jos.
