Tenka vos ne pusę gyvenimo nugyventi, kad suprastum, jog neverta vytis, įsikibti, pririšti prie savęs ir stipriai laikytis žmogaus, kuris su tavimi būti nenori. Nesikvieskite į savo gyvenimą kitos planetos gyventojo.

Ir juk begalė „išmintizmų” klaidžioja po socialinius tinklus su klasikų pasisakymais šiuo klausimu, tačiau žmonėms, įklimpusiems į kankinančius santykius, niekas nepadeda. „Protu suprantu, bet nieko negaliu padaryti” – teisinasi nelaimėlis.

Panašu, kad kiekvienam gyvenime būtina išgyventi, pergyventi savo kančių dalį, kad ateitų supratimas, jog gyventi reikia džiaugsme, o ne skausme. Kitiems suvokimas „man šito nereikia” ateina po suvokimo „man šito jau pakaks”.

Panašu, kad supratimas, jog aistros kelia kančias, o meilė – tai kažkas visai kito, ateina tik tada, kai nustoja „smaginti” vos ne kasdieniniai santykių aiškinimaisi su grasinimais nutraukti santykius, moteriškomis ašaromis bei isterijomis ir vyriškais nervų priepuoliais.

Pakanka pasiekti santykiuose stadiją, kai iš jausmų beliko tik nuovargis ir tuštuma, kad santykiai pasibaigtų. Kol aistroje esama energijos, žmonės laikosi į ją įsikibę iš paskutinių jėgų. Emociniai pliūpsniai ir sprogimai labai panašūs į meilės sukeliamus jausmus, netgi išversti išvirkščiai, iškreipti – tačiau tai ne meilė.

Akivaizdu, kad partnerį ir santykius mes renkamės nesąmoningai. Bet jeigu jums dabar blogai, sustokite ir pagalvokite, kodėl šiuose santykiuose jums blogai ir kodėl su jumis blogai elgiasi.

Kodėl pasirinkote nepasiekiamą partnerį?

Kodėl stengiatės „būti geras” ir nusipelnyti, užsitarnauti meilę? Kodėl neįsivaizduojate gyvenimo be vienas kito, nors jaučiate, kad nemylite? Kartais pačiam tai suprasti ir priimti labai sunku, tenka kreiptis į specialistą. Tiesiog reikia pačiam patikėti, kad ne „gyvenimas – skausmas”, kad jūs pats savo gyvenimą pavertėte skausmu.

Jei bandote paaiškinti savo santykius įvairiais nuvalkiotais posakiais, tipo: „Jeigu muša, reiškia – myli”, „santykiai – sunkus darbas”, „aistros – įkvepia”, „o kam dabar lengva?”, „visi taip gyvena”, „viskas vaikų labui” ir t.t., tai jūs sėdote ant negatyvios energijos adatos. Ir griaunate ja visų pirma save.

Jeigu viskas, ką sugebėjote sukurti su partneriu santykiuose, tapo tuo košmaru, kuris dabar vyksta, reiškia, judu esate vienas kitam netinkantys žmonės, kurie stengiasi susitempti į gyvenimą tai, ko jūsų širdis juose netrokšta.

Esate žmonės iš skirtingų pasaulių.

Net jeigu nesate vientisos asmenybės, net jeigu esate labai psichologiškai traumuoti, vis tiek galima sutikti žmogų, su kuriuo jūsų asmenybė sutaps.

Jus užkabina kažkoks dalykas, kitas žmogus jam abejingas. Jį užkabina kažkas kito, o jūsų tai nejaudina, esate pasirengęs nusileisti. Jūsų traumos nekonfliktuoja tarpusavyje.

Žmonės visada žino, kad kitas žmogus – ne tas. Nuo pat santykių pradžios.

Santykių pradžioje svarbus patogumas, tikslingumas, „jau seniai laikas”, „geresnio nerasiu”, „laikui bėgant jis/ji pasikeis” ir t.t., bet anaiptol ne tokie motyvai, kaip „man su šiuo žmogumi gera”, „mano gyvenimas su juo/ja bus geresnis”, „noriu kartu su juo/ja pasenti”.

Ir iškart prasideda problemos: kažkas kažkam neskambina, dingsta nepaaiškinęs, šaiposi iš jūsų pergyvenimų, manipuliuoja jūsų prisirišimu.

Skambutis kartą per mėnesį – tai ne santykiai.

Seksas kieno nors vieno iš jūsų teritorijoje be kitokio bendro laiko leidimo – tai ne santykiai.

Šaltumas jūsų problemoms ir džiaugsmams – rodiklis, kad tai ne tie santykiai.

Kai žmonės dar netgi nemyli, o bent jau įdomūs vienas kitam, abipusiai įdomūs – viskas vyksta kitaip.

Kai žmonės gali būti poroje, jie moka kalbėtis nuo pat pradžių.

Jie moka atsitraukti tolėliau nuo konfliktų ir atleisti nesutapimus, jie supranta, kad tai normalu. Jie nenutraukia santykių dėl menkiausio nesutarimo ar nepritarimo savo požiūriui.

Jie elgiasi kaip suaugę, kurie nori suartėti ir ieško tam kelių bei galimybių.

Kai žmonės myli vienas kitą, jie supranta šių santykių vertę ir nenutraukia dialogo. Jausmus, abejones, nesupratimą galima išsiaiškinti žodžiais, be ultimatumų ir grasinimų.

„Pasakyk, kas tau nepatinka, aš noriu išklausyti”. – tai normali praktika. „Geriau patylėsiu, kad nebūtų dar blogiau”. – labai grėsmingas simptomas.

Sudėtinga, labai sudėtinga suprasti, kad gyvenime viskas klostosi pačiu geriausiu tau būdu. Jeigu kažkoks žmogus neįtilpo į jūsų gyvenimą, netempkite jo į jį, jo šiame gyvenime ir neturi būti. Greta jūsų turi būti tie, su kuriais jūs suderinami.

Nesikvieskite į savo pasaulį ateivio iš kitos planetos, jis vis tiek su jumis neišgyvens.

.