Turbūt svarbiausias dalykas žmoguje – patikimumas. Kai žinai, kad nebūsi išduotas, kad tavęs nepaves, nenuvils, kad nebūsi iškeistas į kitą, patogesnį ar geresnį.
Kad nepaliks vieno tamsoje ir šaltyje. Nepasakys, abejingai žiūrėdami tiesiai į akis: „Dabar neturiu tau laiko“, būtent tą akimirką, kai tau labiausiai reikia pagalbos ir palaikymo.
Netikiu tokia meile, kuri kaip vienadienis drugelis atskrenda tavęs aplankyti, o paskui išplasnoja, teisindamasi tuo, kad širdžiai neįsakysi, kad ji nekalta, nustojo mylėti.
Meilė yra tai, ką mes nešame per savo gyvenimą, tvirtai susikibę už rankų, kad ir kas atsitiktų. Tikra meilė – patikima. Aš noriu žinoti, kad žmogus, kuris atėjo į mano gyvenimą, atėjo ne šiaip pasisvečiuoti, jis atėjo pas mane visam laikui.
Kad jis ne tik manęs nepaliks ir nepaves šiame gyvenime, bet suras mane ir bus su manimi per tūkstantį sekančių gyvenimų.
Man neįdomu visa tai, kas laikina, kas išsisklaido kaip rytmetinis rūkas ar miražas dykumoje, kas netikra. Man rūpi tik tai, kas visiems laikams ir iki galo.
