10 disciplinos principų

Originalas

Netgi angeliško būdo vaikai gali tapti nekontroliuojami, jeigu jie yra labai pavargę arba per daug sujaudrinti. Tokiose situacijose jūsų vaikui reikia, kad jūs būtumėte atsakinga už situaciją ir parodytumėte jam savo valdžią, nustatydama ribas ir taisykles. Nepaisant to, ką mano kai kurie tėvai, tokios gairės nesulėtins jūsų vaiko vystymosi, o tik padės jam jaustis saugiau.

Žemiau mes jums pateikiame sąmoningos disciplinos principus. Sąmoninga disciplina padės jūsų kūdikiui sukurti nuspėjamą gyvenimą ir nustatyti ribas, kurių dėka jis pasijus saugiai. Tokios disciplinos pagalba jūsų vaikas žinos, ko gali tikėtis ir ko tikimasi iš jo. Jos pagalba jis taip pat supras, kas yra gerai, o kas blogai ir įgys nuovokumą. Vaikas išmoks paklusti tam tikroms taisyklėms. Maži vaikai nebūna nepaklusnūs tyčia – tiesiog jų tėvai nepadeda jiems išmokti teisingo elgesio.

10 sąmoningos disciplinos sudedamųjų dalių

Naudokitės šiais principais norėdami išvengti nepageidautino savo vaiko elgesio ir valdyti savo emocijas. Netgi po didžiausio jūsų vaiko kaprizo jūs galėsite atsidusti su palengvėjimu žinodami, kad jūs buvote atsakingi, sutramdėte savo pyktį ir padėjote išmokti savo vaikui vertingą savikontrolės pamoką.

1. Žinokite savo ribas ir nustatykite taisykles

Pasakykite savo vaikui, ko jūs iš jo tikitės. Ar jam leidžiama šokinėti ant sofos bei užkandžiauti prieš pietus? Nustatykite taisykles ir jų laikykitės. Ir būtinai taisykles nustatykite iš anksto. Pavyzdžiui, prieš eidami į parduotuvę, pasakykite savo vaikui, kad jis gali suvalgyti sumuštinį, tačiau jūs jam tikrai nepirksite saldainio.

2. Pažvelkite į savo elgesį ir pamatysite, ko jūs mokote savo vaiką.

Tai, kaip jūs susidorojate su situacija – be pykčio nustatote ribas, veikiate be tulžingos pagiežos ir stresinėse situacijose išliekate rami – yra puikus būdas parodyti vaikui, kaip atrodo emocijų kontroliavimas. Egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp dviejų situacijų – kai jūs ištempiate savo vaiką iš parduotuvės ir kai tai darote ramiai, be pykčio ir agresijos. Pirmuoju būdu jūs mokote vaiką prievartos, antruoju – savikontrolės.

3. Įsiklausykite į save ir įsitikinkite, kad atsakinga esate jūs, o ne jūsų mažylis.

Jeigu jūs pastebite save sakant tokius žodžius kaip “Mano vaikas neleidžia man sodinti jo į vaikišką sėdynę automobilyje,” tai reiškia, kad jūs leidžiate vaikui vadovauti jums. Jūsų vaikui reikia žinoti, kad jeigu jis nepaklus jūsų taisyklėms, jis patirs tam tikras pasekmes, pavyzdžiui, jam bus neleista važiuoti kartu. Problemos iškyla tuomet, kai tėvai nenustato ribų ir leidžia vaikams vadovauti.

4. Kai tik įmanoma, suplanuokite iš anksto; venkite problemų ir sudėtingų aplinkybių.

Turėdami labai mažą vaiką, kuriam trūksta įgūdžių suprasti, kodėl kažkas yra neleidžiama, geriausia yra vengti situacijų, kurios yra per sudėtingos. Atsižvelkite į savo vaiko asmenybę. Jeigu jūsų mažylis iš prigimties yra labai aktyvus, nesiveskite jo į parduotuvę, kur yra daugybė skanumynų arba į koncertą, kur kelias valandas reikia išsėdėti tyliai. Jeigu jis yra kuklus, neveskite jo žaisti drauge su agresyviais vaikais. O jeigu jis yra jautrus dideliam triukšmui ir stimuliacijai, atrakcionai yra tikras pavojaus šaltinis.

5. Pažiūrėkite į situaciją savo mažylio akimis.

Elgesys, kurį suaugusieji supranta kaip “gerą” ar “blogą”, mažyliui gali atrodyti visiškai kitaip. Kai jūsų duktė pagriebia savo draugės žaislą, tai nebūtinai reiškia, kad ji yra agresyvi. Kai ji užlipa ant savo brolio dėlionės, tai nebūtinai reiškia, kad ji nedėmesinga. Maži vaikai mėgina būti nepriklausomi ir bando patenkinti savo poreikius, tačiau jiems neužtenka žodinių gebėjimų ir fizinės koordinacijos, kad padarytų tai sėkmingai.

6. Pateikite jam tik nedviprasmiškus klausimus ir pasiūlymus.

Mažyliai dažniausiai yra linkę bendradarbiauti tuomet, kai jiems pasiūlomas pasirinkimas, nes tai jiems suteikia kontrolės pojūtį. Tačiau pateikite jam tik tokius pasirinkimus, kurie nėra sudėtiniai, dviprasmiški ir kurie reikalauja tik konkretaus atsakymo. Vietoj to, kad užduotumėte klausimą “Ar nori eiti maudytis?”, į kurį vaikas gali atsakyti “Ne”, paklauskite: “Kai išsimaudysi, ar norėsi šluostytis raudonu, ar mėlynu rankšluosčiu?”

7. Nebijokite pasakyti “Ne”.

Paklauskite savęs: ar aš mėginu padaryti taip, kad mano vaikas visą laiką jaustųsi laimingas? Jeigu taip, jums gali būti sunku žiūrėti, kaip jūsų mažylio veidelis persikreipia išgirdęs jūsų “ne”. Tačiau yra svarbu, kad vaikas suprastų, kad egzistuoja visa eilė žmogiškųjų emocijų, kurias jam teks patirti, įskaitant liūdesį, pyktį ir susierzinimą.

8. Sustabdykite neigiamą elgesį kaip galima anksčiau.

Pagaukite savo vaiką už rankos dar prieš jam padarant ką nors netinkama arba bent jau to veiksmo metu. Kai pamatote, kad jis ketina laužyti savo žaislą, įspėjančiu tonu pasakykite: “Mes žaislų nelaužome.”

9. Pagirkite gerą elgesį.

Deja, daugelis tėvų taip sukoncentravę savo dėmesį į “ne”, kad jie pamiršta pastebėti, kada jų vaikas elgiasi gerai. Pagirkite savo vaiką, kai jis bendradarbiauja ir elgiasi maloniai, kai jis ramus ir kai savarankiškai žaidžia. Leiskite vaikui suprasti, ką jis daro gerai.

10. Atminkite, kad davimas neprilygsta meilei.

Priminkite sau, kad sąmoninga disciplina moko, o ne baudžia. Nežiūrėkite į save kaip į kalėjimo prižiūrėtoją. Visiškai priešingai – jūs padedate savo vaikui pamatyti, kad bendradarbiavimas yra smagus procesas ir kad gera elgtis gerai.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *