Egzistuoja gana plačiai paplitusi nuomonė, kad meilė gyvena tris metus, o paskui kažkur išgaruoja. Tačiau jeigu tai būtų tiesa, mes visi būtume pasmerkti gyventi be meilės… O juk taip nėra.

Šiame tekste pamėginsiu paanalizuoti tai, kas nutinka po trijų metų santykių, kur išeina meilė ir ką daryti, kad ji pasiliktų.

Štai sutikome žmogų ir pajutome, kad Amūro strėlė pataikė tiesiai į širdį. „Štai jis – mano žmogus!” arba „Visą gyvenimą jo ieškojau!“. Įsimylėjimas – nuostabus laikotarpis. Jam būdingas hormonų antplūdis, susiliejimas, partnerio idealizavimas.

Vidutiniškai šis etapas trunka apie tris metus, jis reikalingas tam, kad pora galėtų susilaukti pirmojo vaiko.

Paskui įsimylėjimas palaipsniui išblėsta, rožiniai akiniai sudūžta į buitinės rutinos akmenis ir prasideda krizė. Žmonės pradeda pastebėti vienas kito trūkumus ir skirtumus, jie pagaliau pamato tikrąjį, o ne idealizuotą savo partnerį. Ir ši realybė labai dažnai abiem poros nariams nepatinka. Tai suvokiama kaip santykių pabaiga.

Tai tasai momentas, kai iš žmogaus galime išgirsti: „jis/ji manęs nebemyli“, „jis/ji pasikeitė, tapo visai kitu žmogumi“. Be to, pradeda kauptis buitinės problemos: trūksta laiko vienas kitam, energijos ir pinigų. Šiuo laikotarpiu įvyksta daugiausia skyrybų.

Norint išsaugoti santykius, svarbu palaikyti vienas kitą ir prisiminti, kad labai greitai gyvenimas taps lengvesnis.

O norint išvengti nusivylimo, svarbu nuo pat pradžių suprasti, kad didžioji dalis to, ką dabar matote partneryje, yra viso labo tai, ką patys jame norite matyti, tai jūsų projekcijos. Santykiai nėra statiški, jie visą laiką keičiasi. Šiuos pokyčius bus lengviau išgyventi, jeigu žmogus bus psichologiškai subrendęs.

Bet jei išgyvenote ir įveikėte trečiųjų metų santykių krizę, tai dar visai nereiškia, kad ir toliau jūsų lauks vien tik laimė ir palaima. Bus sunkumų ir konfliktų. Santykiai yra toks dalykas, į kurį reikia nuolat investuoti, su jais reikia visą laiką dirbti. Meilė turi būti palaikoma ir užtvirtinama veiksmais. Tada ji iš įsimylėjimo pereis į brandesnę formą.

Ką daryti, norint išsaugoti meilę?

Bene svarbiausias įgūdis laimingiems santykiams – išmokti kalbėti apie savo jausmus. Juk dažniausiai viskas vyksta maždaug taip: partneris turi kažkokį poreikį, tačiau užuot apie jį pasakęs (ir apie su tuo poreikiu susijusius jausmus), užuot pabandęs susitarti, jis pradeda antrąjį atakuoti, reikšti pretenzijas.

Pavyzdžiui, maždaug taip: „Brangusis, man labai reikia šitos lentynos koridoriuje. Man labai nepatinka, kad ji jau trečią mėnesį stovi ant grindų. Padėkite, prašau, aš pati nesusidorosiu.” O kaip mes tai išsakome iš įpročio? „Kurių velnių išsidrėbei ant sofos? Aš jau trečią mėnesį prašau tavęs pakabinti lentyną, o tau nusi…!”

Arba galima taip: „Man liūdna, kad tiek mažai laiko praleidžiame kartu. Suprantu, kad turi daug darbo, bet aš tavęs labai pasiilgau! Jaučiuosi vieniša. Pamėginkime pagalvoti, kaip galima būtų dažniau pabūti kartu.”

O kaip mes tai išsakome iš įpročio? „Tavo darbas tau brangesnis už mane! Aš daugiau taip negaliu! Pasirink – arba aš, arba darbas!”

Būtinas dialogas. Taip, šie pokalbiai gali būti nemalonūs, bet jeigu nieko neišsiaiškinsite, jei nekalbėsite apie savo jausmus, santykiai nesivystys. Taip, čionai visada esama rizikos, tačiau tai kaip malkos laužui. Jeigu laužo nekūrensite, ugnis užges.

Štai kas skatina jūsų vidinį augimą:

Matyti skirtumus tarp jūsų ir stengtis juos priimti. Kaip pasakė Stephenas Covey, sąjunga tarp dviejų žmonių tampa įmanoma būtent dėl ​​vyro ir moters skirtumų, tad vertinkime juos!

Netingėti, augti, tobulėti, nuoširdžiai domėtis kitais, įsiklausyti į save ir savo partnerį.

Visa tai tik sustiprins meilę ir santykius.

.