Žmonių, užmezgančių neharmoningus santykius, elgesio modeliai gali būti labai įvairūs ir priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmenines savybes, gyvenimo patirtį, sociokultūrinį kontekstą ir kt.
Tačiau yra keletas bendrų bruožų, kuriuos mes čia ir išskirsime.
Vienas iš tokių elgesio būdų yra „prilipimas“. Žmonės, kurie yra linkę prilipti, prisiklijuoti, ieško stabilumo ir saugumo santykiuose ir yra pasirengę daug ką iškęsti, kad išsaugotų ryšį su partneriu.
Jie gali nepaisyti savo asmeninių poreikių ir norų, kad patiktų partneriui, o išreikšdami savo troškimus, dažnai ima jausti kaltę ir gėdą.
Neharmoninguose santykiuose lipnūs žmonės gali pasilikti su partneriu, nepaisant nemalonaus jo elgesio, pavyzdžiui, smurto ar emocinės prievartos.
Kitas elgesio modelis – „kontrolė“. Kontroliuoti linkę žmonės siekia diktuoti santykių sąlygas ir valdyti partnerio elgesį. Jie gali naudoti grasinimus, šantažą ir manipuliavimą, kad gautų tai, ko nori, ir dažniausiai visiškai nepaiso asmeninių partnerio ribų.
Esant neharmoningiems santykiams, kontroliuojantys žmonės gali tapti dar agresyvesni ir ryžtingesni, jeigu jų kontrolei iškyla kokia nors grėsmė.
Trečias elgesio modelis – „vengimas“. Vengiantys žmonės siekia išsisukinėti nuo konfliktų ir nepatogių emocijų, todėl gali nekreipti dėmesio į santykių problemas ir vengti bendravimo su partneriu. Jie kenčia nuo žemos savivertės ir jaustis nepilnaverčiais, todėl gali labai atsargiai, nedrąsiai reikšti savo mintis ir jausmus.
Ketvirtasis elgesio modelis – „agresija“. Agresyvūs žmonės silpnai toleruoja stresą ir neteisybę. Jie gali tapti agresyvūs, reaguodami į bet kokius grasinimus, realius ar įsivaizduojamus, ir netgi panaudoti smurtą, bauginimus ir įžeidimus, kad kontroliuotų partnerį ir išreikštų savo pyktį.
Penktasis elgesio modelis – „aukos vaidmuo“. Žmonės, linkę į tokį elgesį, dažnai jaučiasi bejėgiai ir neapsaugoti, gali be perstojo skųstis gyvenimu ir visomis nesėkmėmis, kurias jiems tenka išgyventi. Toks elgesys gali tapti įprastu, ir tada žmonės bet kurioje situacijoje jau automatiškai prisiima aukos vaidmenį, net jeigu jiems to visai nereikia.
Žinoma, esama ir tikrų aukų, kurios patiria realų smurtą, diskriminaciją ir kitas žiaurumo formas. Tačiau jei žmogus visą laiką jaučiasi auka, nepaisant to, kad tokiai savijautai nėra realaus pagrindo, tai gali tapti problema, trukdančia jo asmeniniam augimui ir tobulėjimui.
Šeštasis elgesio modelis – „nuolatinė kontrolė“. Žmonės, gyvenantys pagal šį elgesio modelį, linkę kontroliuoti visus savo ir aplinkinių gyvenimo aspektus. Jie gali būti perfekcionistai ir stipriai nerimauti, kad viskas gali imti klostytis ne taip.
Šis elgesio modelis gali sukelti pernelyg didelę įtampą ir stresą, kadangi paprasčiausiai neįmanoma kontroliuoti visų gyvenimo sferų. Be to, nuolatinis siekis kontroliuoti gali lemti tai, kad žmogus pradeda ignoruoti kitų žmonių nuomonę ir poreikius.
Svarbu suprasti, kad visi šie elgesio modeliai – tai ne neįveikiamos kliūtys asmeniniam augimui ir tobulėjimui. Jei atrasite vieną ar kelis iš šių elgesio modelių savyje, atsiras galimybė pradėti dirbti su savimi, kad pakeistumėte savo elgesį ir pasiektumėte didesnį emocinį stabilumą bei asmeninį augimą.
