Draugystė ir meilė turi daug bendro. Ir reikia dėti daug pastangų, kad santykiai stiprėtų. Tačiau kartais nebūna jokių santykių.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūsų partneris elgiasi su draugais, ir kaip su jumis. Jeigu vienodai arba su jumis geriau, tada viskas tvarka. Tada yra prasmės dirbti su santykiais ir visaip stiprinti juos. Arba paprasčiausiai jais džiaugtis.

Jeigu partneris su draugais elgiasi geriau, nei su jumis, tai yra dėl ko susimąstyti. Kam tada dirbti? Kam tarnauti kitam ir visaip nertis iš kailio, kad jam įtiktumėte, jei santykių nėra?

Tokie santykiai reikalauja pastangų. Juos reikia kurti. Reikia stengtis suprasti ir priimti kito trūkumus. Reikia atleisti, užmerkti akis, susivaldyti, nekreipti dėmesio, tvardytis, padėti rasti išeitį iš konfliktų, atpažinti kito nuotaikas, nusileisti ir bandyti švelniai perauklėti…

O draugystės atveju niekas apie tokius dalykus negalvoja ir tokių problemų nekyla. Draugystėje jaučiamės laisvai. Kvėpuojame lengvai. Nereikia nešioti kaukės, būname tokie, kokie esame. Ir draugas būna toks, koks yra. Čia ir glūdi draugystės prasmė.

Ar girdėjote kada nors, kad kas nors būtų atsivedęs draugą pas psichologą ir mokėtų jam pinigus už tai, kad sureguliuotų santykius su draugu? Ir stengtųsi surasti paaiškinimą, kodėl draugas ant jo rėkia, kelia skandalingas isterijas su ašaromis ir reikalavimais ar net mosikuoja kumščiais iš susijaudinimo dėl savo nesėkmių darbe?

Kad ir kokios būtų konfliktų priežastys, ar jūs imtumėte draugauti su tokiu žmogumi? Juk tyliai pasitrauktumėte nuo jo ir susirastumėte kitą draugą.

Jeigu mylimas ir neva mylintis žmogus sukuria nepakenčiamą atmosferą, o jūs jam tarnaujate, stengiatės palaikyti santykius, kenčiate jo isterijos priepuolius ir agresiją, tai visa tai jūs darote veltui. Santykiuose žmogus turi kvėpuoti laisvai, o ne įeiti į juos kaip į narvą su tigru ar į pamišėlio palatą

Nereikia nieko įkalbinėti. Nereikia paskui nieką bėgioti, pataikauti ir taikytis prie kito nuotaikų. Nes tai – ne meilė ir ne draugystė. Tai kankinimas ir skriauda sau. Partneris elgiasi nepakenčiamai kaip tik todėl, kad jūs neriatės iš kailio dėl santykių. Jis su kiekviena diena taps vis įžūlesnis ir elgsis su jumis vis bjauriau ir bjauriau.

Meilė – tai aukštesnis draugystės laipsnis. Abipusė meilė – aukščiausias draugystės lygis. Ir jeigu vienas partneris tyčiojasi iš kito, tai toks elgesys nieko bendra neturi nei su meile, nei su draugyste.

Ir darbui su santykiais, kaip vadinamos vieno žmogaus pastangos aptarnaujant kitą, pataikaujant ir nuolaidžiaujant, čia jau nėra reikalo. Nėra reikalo ir ieškoti prasto partnerio elgesio priežasčių. Jeigu draugas jums nepaskambins, neatsakys į jūsų žinutę, jūs nusiminsite ir suabejosite jūsų draugyste. Patys paskambinsite ir paklausite, kodėl jis neatsiliepė. O tariamoje „meilėje“ tenka ieškoti paaiškinimų ir priežasčių kito sunkioje vaikystėje ar per dideliame užimtume.

Jeigu draugė į prašymą jums atsakytų vulgariais keiksmais, jūs nutrauktumėte draugystę. O kodėl tas, kurį jūs mylite, gali plūsti jus, žeminti, įžeidinėti? Gal jo vaikystė per sunki buvo ar kaip?

Palyginkite patys savo meilės santykius ir savo santykius su draugais. Jeigu skirtumas yra milžiniškas, reikia padaryti išvadas. Kodėl artimas žmogus leidžia su savimi elgtis taip, kaip niekada neleistų draugui? Ogi todėl , kad čia nėra nei draugystės, nei meilės. Yra lytinis potraukis, ant kurio laikosi santykiai. Kol kas laikosi. Paskui prasidės prievarta, neslepiama agresija, ir viskas.

Atminkite: jeigu santykiuose nėra draugystės, nėra ir meilės!