Šiuolaikiniame pasaulyje stresas gerai pažįstamas kiekvienam žmogui. Tačiau stresą patiria ne tik suaugusieji, panašias būsenas patiria ir vaikai.

Ilgalaikis stresas ankstyvoje vaikystėje (3-6 metų amžius) gali lemti nerimo sutrikimų išsivystymą ir toliau daryti įtaką ne tik adaptacijai mokykliniame amžiuje, mokymosi rezultatams, bendravimui, bet ir visoms kitoms gyvenimo sritims.

Vaikų streso priežastys gali būti:

• vaikų įstaigų lankymas;
• išsiskyrimas su tėvais;
• staigūs gyvenimo sąlygų pokyčiai (persikraustymas, tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis ir t. t.);
• dažni kivirčai šeimoje;
• konkurencija darželyje, kieme, tarp brolių ir seserų.
• amžiaus neatitinkančių televizijos programų žiūrėjimas, kai vaikui sunku kritiškai analizuoti tai, ką pamatė, arba susidoroti su stipriomis emocijomis;
• konfliktai su suaugusiais (auklėtojais, mokytojais, treneriais, draugų tėvais);
• išorinių veiksnių, kurių vaikas negali suprasti, įtaka (griaustinis, agresyvūs gyvūnai, būtinybė iškęsti injekcijos skausmą).
• kaltės jausmas (vidinis konfliktas), kai vaikas nepateisina suaugusiojo lūkesčių (išpylė arbatą, suklupo ir nukrito, padarė ką nors blogiau, nei planavo suaugusysis).

Pagal kokius kriterijus galima atpažinti, kad vaikas patiria stresą:

• neramus elgesys;
• kompulsyvūs judesiai, mikčiojimas;
• sumažėjęs socialinis bendravimas, uždarumas;
• situacijos neatitinkantis agresyvus elgesys, dirglumas;
• užsispyrimas, protestas, maištas;
• elgesio regresas (jau gerokai paaugęs vaikas prašo čiulptuko, reikalauja nuolatinio suaugusiojo buvimo šalia).

Kaip galite užkirsti kelią streso poveikiui vaikui arba jį sumažinti:

Suteikite vaikui daugiau galimybių veikti savarankiškai. Palaikykite jį.

Skatinkite įvairius pomėgius, net jeigu jie dažnai keičiasi.

Žaiskite ir užsiimkite su juo kūrybine veikla, kad padėtumėte išreikšti ir per žaidimus išreikšti jo baimes, jeigu mažyliui sunku jas išreikšti žodžiais.

Tokiam vaikui reikia daug fizinio aktyvumo. Tai padeda ne tik sumažinti streso hormonų kiekį, bet ir sustiprinti nervų sistemą.

Kalbėkitės su mažuoju apie visas aplink jį vykstančias situacijas. Paaiškinkite, kas, kaip ir kodėl.

Vaikiškame amžiuje mažasis dar menkai supranta daugelio įvykių priežastis ir natūralias tų įvykių pasekmes. Šiuo laikotarpiu tai yra tėvų atsakomybė. Ir daugiausia nuo tėvų, nuo to, kiek jie pasirengę mokyti vaiką gyventi, priklauso ne tik emocinė būsena tuo momentu, bet ir psichikos raida ateityje.

.