Sėdite šalia jo ir nieko nesupranti. Jis paniuręs, atsiribojęs. Tyli. Užduodate jam klausimų, o jis linksi galva. Arba tiesiog atsako: „Viskas normalu.“ Ir vėl tyli. O jūs viduje jau kunkuliuojate: kaip tai gali būti normalu, jeigu matosi, kad taip nėra?…