Norėtųsi pakalbėti apie tai, ką reiškia gyventi su nelaiminga mama.
Mama – pirmasis žmogus, kurį vaikas sutinka pasaulyje. Tai ne šiaip svarbus asmuo. Tai žmogus, nuo kurio priklauso gyvenimas.
Pakalbėkime apie tai, koks gali būti tas gyvenimas, jeigu mama yra nelaiminga…
Vaiko, kurio mama nuolat serga ir kenčia, gyvenimas kupinas sunkumų ir išbandymų, galinčių smarkiai paveikti jo psichiką. Tokia situacija ne tik sukuria vaikui emocinį disbalansą, bet ir gali turėti neigiamos įtakos jo raidai ir elgesiui.
Patirdamas nuolatinę baimę dėl mamos ir nerimą dėl jos būklės, vaikas gali jaustis bejėgis ir nuolat patirs nerimą. Jis gali tapti pernelyg uždaras ir linkęs į įvairias baimes, taip pat jausti kaltę, kad negali padėti mamai išvengti kančių ir skausmo.
Neretai tokie vaikai būna labai išrankūs, rinkdamiesi draugus, turi problemų bendraudami su bendraamžiais ir jaučiasi atsiriboję nuo juos supančio pasaulio.
Vidinis konfliktas ir emocinė įtampa gali sukelti sveikatos ir miego sutrikimų, taip pat prastesnius mokymosi rezultatus dėl nerimo ir adaptacijos sunkumų.
Vaikui, kurio vienas iš tėvų, o ypač mama nuolat serga, svarbu suteikti psichologinę paramą ir pagalbą sprendžiant emocines problemas.
Šiuo tikslu būtina sudaryti sąlygas atviram bendravimui su vaiku, išklausyti jo jausmus ir išgyvenimus, padėti jam suprasti savo emocijas ir išmokti su jomis susitvarkyti.
Taip pat būtina sukurti stabilią ir palaikančią šeimos aplinką, kurioje vaikas galėtų jaustis saugomas ir mylimas.
Vaiko, kurio mama nuolat serga ir kenčia, gyvenimo sunkumai gali turėti rimtą poveikį jo psichikai ir emocinei būklei.
Svarbu suteikti palaikymą ir pagalbą, sprendžiant šiuos sunkumus, kad vaikas gautų reikiamą emocinę paramą ir sėkmingai įveiktų savo sunkumus.
