Pagal Deborah Tannen knygą „Tu paprasčiausiai manęs nesupranti“.
Skirtingos vyrų ir moterų reakcijos į skundus dažnai tampa konfliktų priežastimi. Faktas tas, kad vyrai dažniau siekia kuo greičiau atsikratyti problemos, prieš tai sugalvoję sprendimą. O moterys dažniau skundžiasi ne ieškodamos sprendimo, o norėdamos sulaukti užuojautos.
Tarkime, žmona pasakoja vyrui apie problemas darbe. Jis išklauso ir pasiūlo: „Pabandyk padaryti taip…“ . Ji atsakydama paaiškina, kodėl tai nesuveiks. Ir skundžiasi toliau. Vyras ją pertraukia: „Tada pasakyk viršininkui štai tą…“ Ji vėl atmeta patarimą ir toliau skundžiasi gyvenimu. Vyras vis labiau niršta: „Bandau jai padėti, bet jai niekas netinka! Kokia viso to beprasmiško skundimosi prasmė? Jai visiškai nerūpi, ką aš apie tai galvoju“.
Moteris taip pat nepatenkinta: „Vietoj to, kad manęs pagailėtų ir parodytų, kad jis su manimi, jis paverčia mane kažkokia kvaile! Tarsi aš pati negalėčiau sugalvoti visų šių sprendimų“. Ji trokšta užuojautos, o ne efektyvaus sprendimo.
Moterys labiau linkusios užjauti: „Man irgi pasitaikė panašus atvejis“.
Draugių pokalbių stebėjimai rodo, kad moterys dažniausiai užjaučia papasakodamos panašią istoriją iš savo gyvenimo: „Taip, taip, aš suprantu, apie ką tu kalbi, man buvo panašus atvejis…“ Tai yra suartėjimo signalas: „Aš pažįstu šį jausmą, mes su tavimi esame panašios“.
Vyrai tai dažnai gali suvokti kaip dėmesio stoką ir egoizmą: „Aš bandau pasidalyti savo problema, o ji kalba tik apie save!“.
Kaip užjaučia vyrai: „Liaukis, juk visa tai niekai!“
Vyrai, beje, ir patys į savo draugų vyrų skundus dažniausiai reaguoja be norimos užuojautos. Tipiškas jų atsakas į draugo skundą yra toks: „Na, tai juk ne tokia jau ir didelė problema! Ją lengva išspręsti.“ Po to užjaučiantis vyras papasakoja apie kokią nors savo paties problemą: „O štai pas mane tai tikra bėda…“.
Tokia reakcija gali atrodyti nepagarbi, bet paprastai, jei pažvelgsime į dialogo visumą, galime daryti prielaidą, kad užjausti kitą vyrą, tai tarsi pasakyti: „Na, taip, tu esi nevykėlis, bet aš – tikrai ne.“ Štai kodėl draugai dažnai vienas kitam demonstruoja: „Aš irgi turiu problemų, mes abu normalūs“.
Suprasti skirtumą – tai jau žingsnis į priekį
Moteris paprastai įžeidžia vyro „na, nesijaudink, viskas ne taip jau ir blogai“ ir greito sprendimo paieškos. Joms tai atrodo kaip beširdiškumas ir nenoras priimti kitų žmonių jausmų.
Vyrus gi erzina moterų pasirengimas vėl ir vėl aptarinėti tas pačias problemas, jei tai neveda prie sprendimo. Taip pat įžeidžia, kai reaguodama į skundus moteris užjaučia, bet nesiima realių veiksmų padėčiai ištaisyti: žodžiai nieko neverti, jei nėra paremti darbais.
Iš pradžių užuojauta, paskui sprendimas
Tarp „vyriškojo“ ir „moteriškojo“ užuojautos stiliaus nėra nesutaikomų prieštaravimų. Visi mes norime to paties – būti išklausyti: kad suprastų mūsų žodžius, priimtų mūsų jausmus, reaguotų į prašymus. Tačiau svarbu tai daryti tinkama tvarka – tiek vyrams, tiek moterims. Pirmiausia išklausykite, užjauskite ir supraskite. Ir tik tada galima pereiti prie sprendimo paieškos.
Kaip tinkamai išklausyti
Su vyrais problema dažniausiai kyla pirmajame etape – išklausyti su užuojauta. Tai įgūdis, kurį reikia lavinti. Štai kelios pagrindinės taisyklės:
1. Atminkite, kad vienintelis jūsų uždavinys šiuo metu yra išklausyti ir suprasti jos požiūrį, jausmus ir nusiteikimą. Jūsų požiūris dabar NĖRA svarbus. Galėsite išsakyti jį vėliau, tačiau tik tada, kai suprasite, ką nori pasakyti jūsų partnerė.
2. Skirkite jai visą savo dėmesį. Išjunkite televizorių, padėkite telefoną į šalį ir atitraukite mintis nuo to, ką darote. Tai labai svarbu: taip ji pajus, kad tikrai klausotės. Neatsijunkite, išlikite šiame momente.
3. Uždavinėkite klausimus, palaikydami partnerę ir aiškindamiesi neaiškius dalykus. „Kas nutiko toliau?“, „Ką apie tai pati manai?”, „Kaip manai, kodėl ji taip pasielgė?”, „Kaip jautiesi tą akimirką?”, „Papasakok detaliau”. Taip pat rodykite neverbalinius signalus galvos linktelėjimu, veido išraiška, paprastais garsais, tokiais kaip „mmmmm…“, „aha“, „oho!“.
4. Demonstruokite. Optimalus būdas – įvardyti ir patvirtinti jos jausmus bei pripažinti jų teisėtumą: „Dabar suprantu, kodėl tu taip supykai“, „Suprantu, kaip tave tuo metu įskaudino“, „Taip, tai tikrai erzina“. Svarbu kalbėti apie jos, o ne apie savo jausmus – nenukreipkite dėmesio į save.
Stenkitės tiesiog atidžiai išklausyti, suprasti požiūrį, nesileiskite į gynybą, nesmerkite neigiamų emocijų ir nedalinkite patarimų, jei jų neprašo. Šias taisykles lengva pamiršti, tačiau kuo dažniau praktikuositės, tuo įgūdžiai bus geresni.
Ko reikia, kad galėtumėte atidžiai klausytis?
Daugumai žmonių sunku klausytis, kai jie yra pavargę, pikti arba skuba. Tokiu momentu geriausia pasakyti: „Mielasis, žinau, kad mums reikia pasikalbėti, bet bijau, kad dabar negaliu skirti viso savo dėmesio. Gal galime aptarti tave jaudinančią temą rytoj ryte?“, “Noriu tave išklausyti, bet dabar problemos darbe neišeina iš galvos. Ar gali tai šiek tiek palaukti, kol nusiprausiu po dušu ir šiek tiek nusiraminsiu?“
Tas pats – jei jus trikdo pokalbio tonas: „Mieloji, žinau, kad esi nusiminusi, ir noriu tave išklausyti. Tačiau man sunku klausytis, kai kalbi agresyviu tonu. Aš automatiškai pradedu jaustis kaltas. Pažadu atidžiai klausytis, jei sušvelninsite balsą“. Jei tai nepadeda, geriausia paskelbti pertrauką.
Užuojauta yra užuojauta, bet problemas vis tiek reikia spręsti
Lygiai taip pat, kaip daugelį moterų erzina užuojautos trūkumas, dauguma vyrų pyksta, jei pokalbio pabaigoje partnerė nesiima jokių realių žingsnių.
Šiuo atveju prasminga tiesiogiai aptarti, kas ko tikisi iš pokalbio: moralinės paramos ar problemų sprendimo. Apskritai tai labai naudingas įgūdis abiem partneriams – pokalbio pabaigoje pabandyti kartu ieškoti sprendimų, pasiūlyti savo variantus ir paklausti, kokius variantus mato antroji pusė. Ir darykite tai be spaudimo, neprimesdami savo nuomonės.
