Dauguma žmonių mėgsta pasakas. Nors yra ir tokių, kurie įsitikinę, jog pasakos reikalingos tik vaikams.

Kaip gi jie klysta!

Būtent bet kurios pasakos siužete slypi gili prasmė, gilios žinios apie mūsų gyvenimo taisykles ir dėsnius, apie vertybes, kurias mums nuo vaikystės skiepija tėvai.

Tyrinėjant pasakas, galima aptikti daugybę siužetų, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką mūsų gyvenimui.

Praktiškai kiekvienoje pasakoje yra Kelias. Kažkas kažkur keliauja – arba joja ant žirgo, arba skrenda stebuklinguoju kilimu, arba plaukia laivu.

Tai ką gi reiškia tasai Kelias?

Kelias – tai gyvenimo kelionė, kuri yra ne kas kita, kaip nesibaigiantis judėjimas, turintis savo protą ir sąmonę, anksčiau ar vėliau nuvesiantis jus į reikiamą vietą, tačiau prieš tai galintis užvesti į visiškai nežinomas vietas.

Kelias išbando keliautoją: ar jis ištvers, tapdamas stipresnis, ar palūš, gniuždomas atsakomybės. Gyvenimas tolygus keliui. Jis neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl Kelio esama kiekvienoje pasakoje, o likusieji personažai jį papildo, paįvairindami spalvomis ir posūkiais.

Gyvenimo kelionė – taip pat yra kelias, kur mes patys darome įtaką tam, iš kur ateiname, kur einame, kur galiausiai nueiname. Kažkas pasiliks mūsų gyvenimo šalikelėje, kažką patys paliksime sau už nugaros ir niekada ten nebegrįšime, tačiau visada yra kažkas tokio, ką pasiimsime sau ir nešimės su savimi visą kelią. Tai ir bus tas dalykas – mums pats svarbiausias, kas mums pravers ateityje.

Tokiu būdu Kelias turi praeitį, dabartį ir ateitį, ir tik mes patys galime pasirinkti, kur eiti. Praeitis jau įvyko, ji niekada nepasikartos ir nieko joje negalima pakeisti, tačiau galime iš jos pasimokyti, kad dabartis ir ateitis įgytų kitokių atspalvių ir naujų konstrukcijų.

Dabartis leidžia įgyti gyvenimiškos patirties ir mėgautis šiuo momentu, taip sakant, gyventi šia diena. Būtent dabartis yra praeities ir dar neišsipildžiusios ateities sankirtos taškas.

Vadinasi, priimdami savo praeitį, mylėdami dabartį, galite susikurti savo trokštamą ateitį. Ir tada ji tikrai nebus tokia bauginančiai miglota.

Ir dar – pasakose herojus visada grįžta kaip nugalėtojas. Ir tai svarbu, kadangi nueitas kelias – tai pasakos herojaus įgyta patirtis.

Kokiu keliu keliaujate jūs?

Pažvelkite į savo vidų ir įsiklausykite, ką jums sako vidinis balsas?

• Ką jaučiate? Įkvėpimą ar nuovargį?
• Ar esate pasirengęs judėti į priekį? Ar turite tam pakankamai jėgų?
• O gal geriau sustoti? Leisti sau pailsėti?
• O gal apskritai einate ne savo keliu? Galbūt tai kažkieno kito Kelias?
• O gal šalia jūsų eina visai ne tie žmonės ir jūs nenorite, bet esate priverti būti šalia jų?

Kad ir ką sau atsakytumėte, svarbiausia, kad tai būtų sąžininga. Net jei visą laiką ėjote ne ta kryptimi, ją galima pakeisti, ištiesinti.

Juk judėjimas neturi galo.

.