Jei praeityje nutiko kažkas tokio, už ką negalite sau atleisti. Jei laikas bėga, o jūs vis dar jaučiatės kalti ir manote, kad šis poelgis daro jus „blogu“ arba „ne visai geru“ žmogumi ir tai niekada nepasikeis, nes poelgis yra tavo ir buvo padarytas sąmoningai…

Jeigu tai jūsų istorija, atsigręžkite atgal. Galbūt nuo to įvykio iki dabartinio momento praėjo pakankamai daug laiko. Laiko, per kurį jūs daug nuveikėte to, kas visai nepanašu į tą blogą, gėdingą jūsų praeities poelgį. Galbūt spėjote padaryti daug gerų darbų – ir tai taip pat buvo jūsų veiksmai, taip pat apibūdina jus kaip žmones.

Praeities negalima grąžinti. Tačiau galima bent kelioms minutėms sugrįžti į tą dieną, kai viskas įvyko, atidžiai pažvelgti į viską, kas buvo, ir pasakyti: „Tai buvo blogas poelgis, ir man labai gaila, kad aš jį padariau. Aš įsimenu šią patirtį, iš jos išmokstu pamoką. Nuo to laiko stengiausi nebekartoti panašaus poelgio ir stengsiuosi toliau. Šis poelgis – tai mano poelgis. Tačiau ir viskas gera, ką padariau po to, taip pat – mano poelgiai. Aš nustoju kaltinti save už tą dieną, aš paleidžiu ją iš nelaisvės. Aš nesu blogas žmogus – aš galiu būti skirtingas, įvairus ir moku daryti teisingas išvadas. Aš leidžiu sau eiti toliau. Aš leidžiu sau gyventi ir dėl nieko savęs nekaltinti.“

Mes negalime pakeisti praeities. Mes negalime pakeisti to, kas jau įvyko. O štai ką daryti su šia patirtimi ateityje – tai jau mūsų pasirinkimas ir mūsų atsakomybė. Svarbu tai, ką darėme toliau, po to, kai viskas įvyko.

Vienas poelgis nenulemia žmogaus būdo visam gyvenimui.

Nuvalkiota frazė „Žmonės nesikeičia“ nėra tiesa.

Geri žmonės taip pat kartais daro blogus darbus.

Skirstymas į „gerus“ ir „blogus“ yra labai sąlyginis.

Kiekvienas poelgis turi savo priežastis (apie tai galima parašyti daug tomų).

Bet aš dabar tik lakoniškai reziumuosiu: paprasčiausiai gyvenkite. Atleiskite sau ir leiskite sau keistis.

.