Kai lyg ir kartu, bet visą laiką kažkas lieka neišsakyta iki galo, kažkas nuo mūsų slepiama.

Kai leidžiama pažvelgti į savo gyvenimą tarsi pro vos, vos pravertas duris.

Kai neklausiama, kaip tau sekasi ir kas dedasi tavo širdyje, ir nepasakojama apie savo išgyvenimus.

Kai neįsileidžia į savo likimą, o laiko tave pačiame jo pakraštyje.

Kai kažką labai svarbaus sužinai ne iš paties žmogaus, o iš trečiųjų šalių ar iš interneto.

Kai tave tai priartina, tai atstumia tolėliau.

Kai tau nuolat nerandama laiko, o frazė – „Pakalbėsime apie tai vėliau“ – išsitempia labai ilgam laikui.

Kai be tavęs taip pat gerai, kaip ir su tavimi.

Anksčiau ar vėliau žmogui nusibosta tie tritaškiai ir jis, padėjęs riebų tašką, susikrauna daiktus ir išeina.