Meilė – tai kažkas amžino: gali keistis tik jos išorinė forma, bet ne vidinė esmė. Dar neįsimylėjęs ir jau pamilęs žmogus skiriasi vienas nuo kito kaip nedeganti ir įjungta lempa. Kol ji stovėjo ir nedegė, tai buvo tiesiog gera lempa, ir nieko daugiau; o dabar ji šviečia, ir būtent tai ir yra jos tikroji paskirtis.
***
Naujų santykių pradžioje ir vyrams, ir moterims jau turėtų būti „išsiskaudėjusi” jų praeitis. Nereikia temptis viso to mėšlo į savo naujus santykius.
Išgyvenkite visa tai, išsikentėkite, apmąstykite, suveskite iki nulio ir galiausiai pakilkite iš pelenų, o paskui pradėkite viską iš naujo, tik neatsineškite praeities negatyvo į naujus santykius, nesuverskite jo naujam visiškai jums niekuo nenusikaltusiam žmogui ant galvos.
***
Kartais susidaro įspūdis, kad gyvenimas mums atsiunčia pačius reikalingiausius žmones, net jeigu patys manome atvirkščiai. Žmones, kurie gali užpildyti tuštumą, kurie priverčia nusišypsoti vien savo buvimu greta. Susidaro įspūdis, kad jeigu Dievas būtų mums juos atsiuntęs kitu metu, mes nevertintume to žmogaus su tokiu virpuliu ir švelnumu. su tokia meile. Gyvenime egzistuoja tokia sąvoka, kaip „viskas turi savo laiką“.
